Daugiau kaip 270 tūkst. kWh elektros energijos per metus sunaudojanti Jurbarko rajono Smalininkų technologijų ir verslo mokykla nusprendė imtis taupymo ir įsirengti saulės elektrinę.
Mokykla pateikė paraišką Europos Sąjungos finansavimui ir gavo paramą įsigyti apie 25 tūkst. eurų kainuojančiai 30 kW saulės elektrinei, kuri per metus pagamintų apie 30 tūkst. kWh energijos.
Mokyklos atstovai tikėjosi, kad elektrinės prijungimas daug nekainuos, kadangi įstaiga turi 150 kW elektros įvadą, tačiau iš ESO sulauktos prijungimo sąlygos apstulbino. Bendrovė nurodė, kad visa prijungimo kaina sieks daugiau kaip 826 tūkst. eurų (lygiai 1 mln. eurų su PVM), o per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo reikėtų atlikti 600 tūkst. eurų avansinį mokėjimą.
Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos direktorė Ina Budrienė šios situacijos plačiau nekomentuoja, o ESO atstovai Delfi sako, kad saulės elektrinės prijungimo kainą išpūtė prasta transformatorių pastotės būklė bei siūlo mokyklai alternatyvas.
Pasiūlė galimas išeitis
ESO ryšių su visuomene projektų vadovė Rasa Juodkienė teigia, kad bendrovės specialistai elektrinės prijungimo sąmatą paskaičiavo taip, kaip reikalauja įstatymai, o ji išaugo, nes paaiškėjo, jog prieš prijungiant elektrinę, pirmiausia reikėtų imtis remonto.
„Konkrečiame tinklo ruože skaičiuojant preliminarią sąmatą buvo įvertinta, kad reiktų atlikti transformatorių pastotės rekonstrukciją, keičiant abu galios transformatorius ir transformatorinės 110 kV ir 10 kV paskirstymo įrenginius, kur turėtų būti prijungta minėtos mokyklos saulės elektrinė“, – aiškina R. Juodkienė.
Pasak jos, ESO specialistai su mokyklos atstovais susisiekė ir paaiškino, kodėl bei kokie darbai reikalingi, taip pat pateikė ir galimas alternatyvas, kurios turint omenyje suvartojamą elektros energijos kiekį ir tai, kiek planuojama pagaminti ant stogo sumontavus saulės elektrinę, galėtų būti ekonomiškai naudingos.
ESO Smalininkų technologijų ir verslo mokyklai siūlo tris išeitis, kurios leistų pasinaudoti ir valstybės parama. Pirmoji galimybė – įsirengti kaupimo įrenginius ir gaminamą elektros energiją kaupti juose. Antroji alternatyva – įsirengti mažesnės galios saulės elektrinę, kurios pakaktų realiu laiku suvartojamai elektros energijai užsitikrinti, neatiduodant pertekliaus į ESO tinklus.
Galiausiai, mokyklai taip pat buvo pasiūlyta nestatyti elektrinės ant nuosavo stogo, o apsvarstyti galimybę ją įsigyti iš saulės energetikos parkų.
„Raginame klientus prieš kreipiantis ir gaunant paramą, pirmiausia kreiptis į ESO dėl saulės elektrinės įrengimo ir išsiaiškinti, kokie yra tinklo galingumai toje vietoje, kur norima pajungti saulės elektrinę, taip pat labai svarbu gauti preliminarią ESO paskaičiuojamą preliminarią sąmatą“, – pažymi R. Juodkienė.
Reikia keisti įstatymus
Tuo metu energetikos ekspertas, Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad norint išvengti tokių situacijų, kokia susiklostė Smalininkuose, reikėtų keisti įstatymus.
„Kitaip nieko nebus. Nes dar ESO nėra įpareigoti investuoti į tinklą, siekiant prijungti daugiau gamintojų. Jie reaguoja ne proaktyviai, o reaktyviai – jei kas nors nori prisijungti, tada ESO paskaičiuoja, kiek tai kainuos, bet bendrovė pati neinvestuoja į tas pastotes ar tinklus, kur, tikėtina, gali būti daugiau gamintojų“, – aiškina M. Nagevičius.
Pasak jo, tai yra blogai, nes tokiu atveju investicijos išbarstomos ir nedaromos optimaliai bei efektyviai.
„Tokių atvejų visiškai išvengti neįmanoma, nes išties ne visur įmanoma prijungti saulės elektrinę. Bet politikams tai turėtų būti signalas, jog reikalingi pokyčiai, kad tokių situacijų būtų kuo mažiau“, – teigia pašnekovas.
Anot M. Nagevičiaus, ESO įstatymais turėtų būti įpareigotas kiekvienais metais tam tikrą dalį savo investicijų nukreipti į priemones, kurios leistų padidinti saulės elektrinių kiekį, nelaukiant, kol kas nors konkrečioje vietoje užsimanys jas statyti: „Reikia ne laukti, kol ateis prašytojai, o patiems planuoti, kur jie galėtų ateiti.“
