Eksperto teigimu, atsinaujinantys energijos ištekliai dar negali pakeisti iškastinio kuro.
„Nematome, kad nuo iškastinių energijos išteklių būtų pereinama prie žaliosios energijos. Veikiau atsinaujinančiais ištekliais tik papildomi kiti, o energetinė transformacija pasaulyje dar tik prasideda. Anglies ir dujų vartojimą vis dar didiname ir kartu diegiame daug saulės bei vėjo generacijos“, – penktadienį „Verslo žinių“ forume „Baltic Energy Forum 2023“ teigė M. Rinaldas.
„Išmetamų emisijų lygis į aukštumas dar tik pakils 2024 metais. Prognozuojame, kad 2030 m. emisijų sumažės tik 4 proc. Toli nuo 50 proc., kiek jas reiktų sumažinti, kad klimatas nekaistų daugiau nei 1,5 laipsnio“, – kalbėjo jis. Tuo metu 2050 m., eksperto pateiktomis prognozėmis, šiltnamio efektą sukeliančių dujų suvartojimas mažės 46 proc.
Analitiko pateiktomis prognozėmis, ateityje iškastinio kuro ir atsinaujinančių išteklių dalis bendrame pasaulio energijos suvartojime bus panaši, o šiuo metu dauguma energijos išgaunama deginant naftą, anglį ir kitus šiltnamio efektą keliančių dujų šaltinius.
Pasak jo, globali oro temperatūra 1,5 laipsniu gali pakilti 2029 m., 2054 m. jau viršytų 2 laipsnius, o amžiaus pabaigoje pasaulinė oro temperatūra būtų jau 2,2 laipsnio aukštesnė lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu.
2015 m. Jungtinių Tautų narės pasiekė vadinamąjį Paryžiaus klimato susitarimą – įsipareigota, kad klimatas nesušiltų labiau nei 2 laipsniai (geriausiu atveju – 1,5 laipsnio) nuo to lygio, kuris buvo iki pramonės revoliucijos XIX amžiuje.
„2030 m. peržengsime 1,5 laipsnio įsipareigojimą, 2054 m. peržengsime 2 laipsnius. Todėl manome, kad 2100 m. klimatas pasaulyje bus 2,2 laipsnio šiltesnis“, – sakė M. Rinaldas.
„Deja, esame labai toli nuo Paryžiaus susitarimo“, – pažymėjo ekspertas.
M. Rinaldo teigimu, dėl pandemijos, Ukrainoje kilusio plataus masto karo bei pasaulinės prekybos iššūkių, valstybės „aukščiau žalios ir tvarios energetikos plėtros iškėlė saugumo prioritetus“, kurie „kartais eina koja kojon, kartais vienas kitam prieštarauja“.
Analitiko vertinimu, šiandieninės technologijos yra pakankamai pažangios, kad oro temperatūros didėjimas būtų sustabdytas ties 1,5 laipsnio, tačiau pasaulio regionams būtina taikyti „gerokai griežtesnę politiką“.
Jis pripažino, kad Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos įvedė „progresyvias priemones“ siekiant skatinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, tačiau to nepakaks, kad visas pasaulis taptų neutralus klimatui jau po 26 metų.
„Neužtenka, kad visi 2050 m. taptų klimatui neutralūs, kai kuriems regionams būtina tą pasiekti greičiau“, – kalbėjo ekspertas.
„Kiekvienas regionas tą turėtų daryti apie 10 metų anksčiau. Tai reikštų, kad Pietų Korėja, Japonija, Australija, Europos bei Šiaurės Amerikos šalys neutralios klimatui turėtų tapti 2040 metais, 2060 m. tą pasiekti norinti Kinija – 2050 m. Indija – 2060 m., o ne 2070 m.“, – kalbėjo M. Rinaldas.
Kartu jis prognozavo, kad artėjant 2030 m. energijos suvartojimas turėtų stabilizuotis, bus vartojama daugiau elektros, tačiau mažiau naftos. Taip pat augs ir elektromobilių skaičius.
