„Tarptautinės energetikos bendrovės „Chevron“ atstovai prezidentei pristatė „Chevron“ bendrovės patirtį, taip pat planus. Kaip žinote, spėjama, kad Lietuvoje yra nemaži skalūnų dujų ištekliai ir Lietuva siekia išsiaiškinti turimą potencialą“, - po susitikimo sakė prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė.
Pasak jos, kad prezidentė pabrėžė, kad kiekvienai valstybei būtina žinoti savo žemės gelmių išteklius, kad juos būtų galima naudoti žmonių gerovės kūrimui.
„Prezidentė taip pat susitikime atkreipė ypatingą dėmesį ir pabrėžė „Chevron“ atstovams, kad vykdant skalūninių dujų žvalgybą šalyje turi būti laikomasi visų gamtosauginių reikalavimų, taip pat vykdomas labai aktyvus dialogas su vietos bendruomene ir visos šalies žmonėms pateikiama kaip galima aiškesnė ir suprantamesnė informacija“, - dėstė D. Ulbinaitė.
Ji priminė, kad Lietuva siekia užsitikrinti energetinį savarankiškumą, todėl svarbi energetinių šaltinių įvairovė, o skalūninės dujos galimai gali tapti alternatyva brangioms dujoms.
JAV dujų koncernas „Chevron”, įsigijęs 50 proc. bendrovės „LL investicijos” akcijų ir taip žengęs į Lietuvos rinką, pernai skelbė, jog Lietuvai džiaugtis skalūnų dujomis kol kas per anksti – tik po žvalgybos darbų paaiškės, ar verta Lietuvoje vystyti komercinius projektus. Bendrovė ruošiasi pradėti žvalgybą Lietuvoje.
Pradeda žvalgytis
„Chevron“ Europe žvalgybos ir gamybos Eurazijoje ir Vidurio Europoje padalinio prezidentas Jamesas Johnsonas buvo patenkintas susitikimu su šalies vadove.
„Mes turėjome labai gerą, pozityvų susitikimą su šalies vadove, kurio metu aptarėme mūsų tikslą įvertinti Lietuvos energetinius išteklius. Mes dirbame vadovaudamiesi aukščiausiais aplinkosaugos standartais, skaidriai, ir mes tikimės gebėti susikalbėti su vietos bendruomenėmis visiškai informuodami apie savo veiklą“, - dėstė J. Johnsonas.
Paklaustas, kaip bendrovė ketina susitarti su Tauragės gyventojais, kurie nerimauja dėl planuojamo žvalgybos proceso, J. Johnsonas sakė, jog bendrovė Lietuvoje taikys tokią pat praktiką, kaip ir kitose šalyse.
„Mes atsakysime į jų klausimus, dalyvausime dialoge, kad jie galėtų suprasti, ko tikėtis. Tačiau svarbiausia mums padėti jiems suprasti, kad mes dirbame vadovaudamiesi aukščiausiais aplinkosaugos standartais ir mes suprantame, kad geriamasis vanduo jiems yra ypatingai svarbus. Tikimės padėti jiems suprasti, kad mes vykdome savo darbą be jokių pavojų vandens ištekliams ar jų gyvenimo būdui“, - sakė J. Johnsonas.
Anot jo, šiuo metu bendrovės investicijos Lietuvoje yra bendrovės „LL investicijos” akcijų įsigijimas ir indėlis į žvalgybos procesą.
„Mes dirbsime su operatoriumi, kad juos paremti, tačiau technologiškai mes stebėsime (procesą - DELFI) ir padėsime su šachtos dizainu bei tyrimų programa. Mūsų pirmasis žingsnis yra įvertinti, koks yra resursų potencialas. Įvykdę jį, mes pranešime apie rezultatus Vyriausybei ir dirbsime su Vyriausybe, kad galėtume siekti progreso ateityje“, - teigė J. Johnsonas.
Paklaustas, ar baiminasi, kad Lietuvoje gali pasikartoti Bulgarijos scenarijus, kai buvo uždrausta skalūnų dujų gavyba, J.Johnsonas sakė, jog viešojoje erdvėje paskelbta daug dezinformacijos.
„Dažnai kai mes tik ateiname į šalį yra daug neaiškumo, kas yra skalūninių dujų paieškos tyrimai. Kai mes dirbame su bendruomenėmis, Vyriausybe, vykdome švietėjišką veiklą, kuri padeda žmonėms suvokti iš ko susideda šis procesas, tuomet pasiekiame žymiai sudėtingesnį pasitikėjimo lygmenį tiek su bendruomenėmis, tiek su Vyriausybe ir mes galime toliau dirbti su savo programa“, - sakė jis.
Gavimo būdas
Išgaunant skalūnines dujas naudojami du jų gavybos būdai: tai horizontalusis gręžimas ir hidraulinis plėšymas. Pavyzdžiui, atliekant horizontalųjį gręžinį gilyn gręžiama apie 1,5 km, o baigus gręžti į šachtą įleidžiamas plieninis išgavimo vamzdis, per visą jo ilgį pumpuojamas jį apgaubiantis cementas, kuris turi apsaugoti gręžinį nuo dujų ir vandens sunkimosi, kai jie kyla į paviršių. Kai grąžtas pasiekia reikiamą gylį, pradedama gręžti horizontaliai, kad dujos patektų į gręžinį.
„Elektriniu perforatoriumi padaromos mažos skylutės plieniniame išgavimo vamzdyje ir cemente, įleistame į skalūnų uolieną. Dujos iš uolienų išgaunamos hidrauliniu plėšymu, - paaiškinama „Chevron“ pateiktoje informacijoje. - Į gręžinį dideliu slėgiu pumpuojamas skystis, kuris per skylutes patenka į uolienas. Tai sukuria įtrūkimus, kurie nusidriekia uolienoje 50-300 metrų aplink gręžinį. Per šiuos įtrūkimus dujos pradeda tekėti į išgavimo vamzdį ir gręžiniu kyla į paviršių.“
Skelbiama, jog naudojamo skysčio sudėtis yra: 99,5 proc. vanduo ir dirbtinės smėlio smiltelių dydžio dalelės, o 0,5 proc. - papildomi priedai.
„Maži kiekiai cheminių priedų, panašių į įprastai buityje naudojamas priemones, padeda smėlį stumti į įtrūkimus, apsaugo nuo bakterijų ir valo sistemą”, - skelbia bendrovė.
