Spekuliacijos energetine laisve – rinkimų kampanijos šaukliai

Nors rinkimai – dar tolimame rudens horizonte, skirtingos politinės stovyklos jau remia ietis dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės vizijos. Vieniems tai – brangiai kainuojantis miražas, kitiems – sunkiu darbu pasiekiamas rezultatas. Vis dėlto ekspertai įsitikinę, kad kalbos, neva Visagino atominė elektrinė Lietuvą tik dar labiau padarys priklausomą nuo Rusijos, yra spekuliacija.

„Kai skirtingų stovyklų politikai kalba apie techninius dalykus, jie yra linkę mistifikuoti padėtį. Kai apie energetinius projektus kalba technikai ir inžinieriai, jie žino, kokios yra realios galimybės“, – anot elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovo Virgilijaus Poderio, Lietuva turi tokį istorinį energetinį palikimą, kokį turi, tačiau techniniai klausimai – išsprendžiami.

Energetinės nepriklausomybės siekianti Lietuva yra smarkiai integruota į posovietinę elektros energijos perdavimo sistemą. Nuogąstaujama, kad, net ir pastačius naująją atominę elektrinę, nepavyks ištrūkti iš Rusijos įtakos zonos. Bet ekspertai teigia, kad, sėkmingai įgyvendinus valstybinę energetikos strategiją, ilgainiui Rusijos įtaka taps kontroliuojama.

Pasak „Litgrid“ vadovo V. Poderio, visi Lietuvos energetiniai projektai – elektros jungčių statyba, regioninės atominės projektas – yra plėtojami siekiant suderinti juos su Vakarų Europos sistema.

Ekspatarėjo praregėjimas

Buvęs Prezidentės patarėjas, o dabar Žaliosios politikos instituto prezidentas Linas Balsys neseniai atkreipė visuomenės dėmesį į pernelyg gilią Lietuvos integraciją buvusių penkių Sovietų Sąjungos respublikų (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) energetinėje sąjungoje BRELL. Anot jo, tarp šių šalių elektros energetikos sistemų yra susidaręs elektros žiedas. Taigi visų penkių valstybių aukštos įtampos elektros perdavimo tinklai veikia kaip viena sistema (sutrumpintai vadinama IPS/UPS).

L. Balsys pabrėžė, kad galutinį sprendimą dėl visų administracinių ir techninių parametrų šioje sistemoje priima Rusija. Esą gali kilti grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl derėtų susirūpinti Lietuvos išstojimu iš šios sąjungos. Negana to, jis teigė, kad kalbos apie netrukus įvyksiantį energetinės nepriklausomybės proveržį yra tik akių dūmimas, nes jokie konkretūs Lietuvos sujungimo su Vakarų elektros sistema darbai esą nėra vykdomi.

Anot jo, jokios aukštos įtampos linijos nėra tiesiamos, o net jei tai būtų daroma, Lietuva esą vis vien liktų sinchronizuota su posovietinės erdvės elektros sistema. Pasak buvusio Prezidentės patarėjo, net ir planuojama statyti naujoji atominė elektrinė dėl momentinio galios rezervo užtikrinimo būtinybės esą negalėtų veikti be IPS/UPS sistemos. L.Balsys išreiškė susirūpinimą, kad taip Rusija esą galės toliau daryti įtaką Lietuvai, o pagal galiojančią BRELL sutartį dar ir turės galimybę naudotis už Lietuvos ir Europos Sąjungos pinigus pastatyta infrastruktūra savo elektros energijos eksportui į Vakarus.

Kaimynų politikavimas

Tačiau energetikos ekspertai kategoriškai nesutinka su tokia skeptiška Lietuvos energetinės nepriklausomybės vizija ir teigia, kad šalies persijungimo prie Vakarų elektros energijos sistemos darbai vykdomi sėkmingai.
„Litgrid“ vadovas V. Poderys teigė, kad Lietuvos narystė BRELL energetinėje sistemoje yra istorinio paveldo dalis.

Paklaustas apie galimybę Rusijai per šią energetinę sistemą mūsų šaliai daryti įtaką, V. Poderys pripažino, kad pasitaiko atvejų, kai kyla įtarimų dėl kai kurių sprendimų motyvų: „Yra buvę atvejų, kai, mūsų požiūriu, kai kurios linijos buvo atjungtos tame žiede (IPS/UPS – aut. pastaba) ne iš technologinės reikmės, bet dėl visai kitų priežasčių, kurias spėliojant, matyt, galima vadinti politinėmis.“

Apie Rusijos, kaip pirminių energijos šaltinių importuotojos, nepatikimumą kalba ir buvęs energetikos viceministras, o dabar nepriklausomas ekspertas Romas Švedas. Skaitydamas paskaitą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute jis atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva importuoja net 70 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos iš to paties šaltinio – Rusijos, o tai nesaugu, nes pastaroji šalis nėra labai patikima ir kai kurie anksčiau žlugę energetikos projektai (pvz., naftotiekio „Družba“ avarija) tą tik įrodo.

Pirmiausia reikia atlikti namų darbus

Norint pereiti prie Vakarų Europos sistemos, būtina įgyvendinti trijų elektros ūkio aspektų reformas: pastatyti naują infrastruktūrą, pereiti prie vakarietiško komercinio elektros tiekimo ir perdavimo modelio bei tik tada derinti fizikinį sistemos valdymą. Šiuo metu, pasak V. Poderio, Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis sėkmingai plėtoja pirmuosius du aspektus.

„Estijoje šalia vieno elektros tilto (su Suomija – aut. pastaba) statomas antras. Lietuviai stato švedišką tiltą „NordBalt“ – tiesia kabelį jūros dugnu (700 MW). Ir kitas projektas „LitPolLink“ yra į Lenkiją (1000 MW). Šiuo metu šie projektai yra vystomi de facto ir Baltijos šalys, ypač Lietuva, plėtoja infrastruktūrą į Vakarus“, – padėtį apibūdino AB „Litgrid“ vadovas. Jis taip pat nurodė, kad šiais metais Lietuvoje pradės veikti skandinaviškos elektros rinkos operatoriai, kurie pagyvins elektros biržų veiklą ir kartu suteiks mūsų šaliai trūkstamų komercinių elektros tiekimo ir perdavimo žinių. „Kai šitie dalykai bus išspręsti, sistemos prasme galima prisijungti prie vakarietiškos sistemos“, – teigė pašnekovas. Jam antrino ir R. Švedas, kurio manymu, elektros sistemoje įgyvendinamos reformos apskritai turėtų būti laikomos pavyzdžiu ir kitiems energetikos sektoriams, ypač dujų.

Posovietinėje sistemoje likti neketinama

Taigi Lietuva perims vakarietišką fizikinį sistemos valdymą (galutinai įsilies į KET sistemą) tik tada, kai tam bus pastatyta reikiama infrastruktūra ir kai šalis gebės perduoti bei tiekti elektros energiją kaip komercinę prekę. Būtent dėl šios priežasties kol kas nežinoma tiksli Lietuvos elektros energetinės sistemos ir Vakarų elektros sistemos (KET) sinchronizavimo data, tačiau pagal valstybinę energetikos strategiją šis uždavinys turi būti įgyvendintas iki 2020 metų. 

V. Poderys taip pat pabrėžė, kad šiuo metu jungties su Lenkija linijoje „LitPolLink“ planuojamas statyti nuolatinės srovės keitiklis su KET sistema nereiškia, kad Lietuva planuoja pasilikti IPS/UPS sistemoje. „Tikra situacija ta, kad minimas nuolatinės srovės keitiklis bus naudojamas „LitPolLink“ linijoje iki Lietuva persijungs darbui žemyninės Europos elektros tinklų sistemoje. Po persijungimo šis keitiklis bus naudojamas Alytaus – Gardino linijoje Lietuvos sujungimui su IPS/UPS sistema, kuriai jau nebepriklausysime“, – teigiama AB „Litgrid“ pažymoje „Dėl strateginių projektų elektros energetikos srityje“.

Kontroliuojama įtaka

Toje pačioje pažymoje pabrėžiama, kad Rusija negalės naudotis šiuo metu plėtojamais projektais elektros energijos eksportui tranzitu per Lietuvą į Vakarus. O įdiegus skandinaviškąjį elektros rinkos modelį esą apskritai pasikeis Rusijos ir Lietuvos santykis dėl elektros perdavimo. „Įdiegus Skandinavijos šalių elektros rinkos modelį, pati komercinio elektros tranzito sąvoka kaip tokia išnyks. Pavyzdžiui, norint pasiųsti elektrą iš Rusijos į Švediją, rusiška elektra visų pirma turi būti pateikta prekybai Lietuvos elektros biržoje.

Tada tarpusavyje prekiauja Lietuvos ir Švedijos biržos, o dėl kainų skirtumų atsiradusį pelną dalytųsi Lietuvos ir Švedijos perdavimo sistemos operatoriai.“
V. Poderys pabrėžė, kad, mūsų šaliai perėjus prie Vakarų elektros energijos perdavimo sistemos, sumažės Rusijos galimybės daryti spaudimą Lietuvai, nors iš dalies laidais ir liksime sujungti su šia mūsų kaimyne. „Ta įtaka bus valdoma – tam skirti vadinamieji nuolatinės srovės keitikliai. O per keitiklius galima bus kontroliuoti Rusijos daromą poveikį Lietuvai“, – teigė pašnekovas.

Priešpriešos tarp jėgainės ir KET sistemos nėra

Kalbėdamas apie viešojoje erdvėje išsakomus nuogąstavimus dėl būsimo elektrinės suderinamumo su Vakarų elektros energijos perdavimo sistema, V. Poderys patikino, kad abu projektai yra visapusiškai suderinami, o planuojama elektrinė netgi palengvins šalies integraciją į naują sistemą. „Mūsų įsitikinimas ir mūsų ekspertizė rodo, kad taip, tai yra suderinama, nes, išsinagrinėjus ir procedūras, ir kitus techninius technologinius dalykus, matyti, kad, jei esi deficitinė zona arba deficitinė šalis (prognozuojama, kad 2016 metais Lietuva taps elektros deficito zona – aut. pastaba), yra sunkiau jungtis prie sistemos, dėl to žymiai palankiau yra, kai šalyje pakanka generacijos , kuri „jungiama prie sistemos“. Jis taip pat teigė, kad ir be posovietinės IPS/UPS sistemos įmanoma išspręsti momentinės galios rezervo užtikrinimo problemą. Planuojama, kad Visagino atominės elektrinės (VAE) bloko galios rezervavimas bus užtikrinamas iš Baltijos regiono elektrinių, per kintamos srovės jungtis su Lenkija ir per nuolatinės srovės jungtis. 

Naujos atominės jėgainės suderinamumui su KET iš esmės pritarė ir R. Švedas: „VAE projektas buvo suformuluotas su sąlyga, kad elektrinės parametrai nebūtų kliūtis integruotis į Vakarų elektros energijos sistemą.“ Jis taip pat paragino nebūti techninių sąlygų įkaitais ir be reikalo nespekuliuoti šiuo klausimu. „Viskas yra įmanoma, techniniai sprendimai – tik kainos klausimas“, – teigė jis.