Septynioliktosios Vyriausybės programoje įtvirtintas siekis, kad nesaugi Astravo atominė jėgainė nepradėtų veikti, o jeigu pradės veikti, kad joje pagaminta elektros energija nepatektų į mūsų šalies rinką. Taip pat įtvirtintas siekis, kad kuo skubiau būtų įvykdyta Lietuvos energijos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais (toliau – KET) ir būtų infrastruktūriškai atsiribota nuo Rytų rinkos bei BRELL sistemos.
Norime atkreipti dėmesį, kad per pastaruosius metus buvo rasti politiniai ir techniniai sprendimai tarp Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Lietuvos dėl Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su KET, rasti sprendimai dėl papildomos elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos (Harmony Link) statybos, sinchronizacijos projekto įgyvendinimui užsitikrinta Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių ir Europos Komisijos parama, užsitikrintas ES finansavimas iš dabartinės ir būsimos daugiametės finansinės perspektyvos, siekiant visą projektą pabaigti iki 2025 m.
Leiskite priminti, kad diskusija dėl Lietuvos ir kitų Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su Vakarų Europos tinklais Lietuvoje prasidėjo prieš 20 metų. Tačiau tik ši Vyriausybė ėmėsi konkrečių veiksmų šiam Lietuvos nacionalinio saugumo projektui įgyvendinti.
Būtent šios Vyriausybės teikimu Seimas priėmė įstatymą „Dėl branduolinės elektrinės, statomos Baltarusijos Respublikos, Astravo rajone, pripažinimo nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai“. Šiuo įstatymu įtvirtinta, kad į Lietuvos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės jėgainės.
2019 m. rugsėjo 16 d. Lietuvoje lankęsis Lenkijos Ministras Pirmininkas Mateuszas Marowieckis patvirtino, kad Lenkija neketina pirkti elektros energijos, pagamintos Astravo atominėje elektrinėje (toliau – AE). Lietuvos Respublikos Vyriausybė taip pat neturi žinių apie galimą Vokietijos interesą pirkti Baltarusijoje pagamintą elektros energiją savo reikmėms.
Reikėtų pabrėžti reikšmingus rezultatus siekiant tarptautinės bendruomenės dėmesio ir aiškios paramos Lietuvos pozicijai. 2018 m. liepą Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupė patvirtino Astravo AE rizikos ir atsparumo vertinimo (streso testų) ekspertinės peržiūros ataskaitą, kurioje aiškiai pažymėta, kad Astravo AE nėra saugi: ataskaitoje užfiksuoti rimti projekto trūkumai, pateiktos svarbios rekomendacijos, ypač seisminės saugos vertinimo, saugos funkcijų gerinimo ir sunkių avarijų valdymo srityse. Vyriausybė ir toliau laikosi pozicijos, kad kritinės rekomendacijos privalo būti įgyvendintos dar iki pradedant veikti Astravo atominei jėgainei.
2019 m. rugsėjo 24 d. vykusioje ES Transporto, aplinkos ir energetikos ministrų taryboje Briuselyje Lietuva papildomai pateikė reikalavimą Europos Komisijai ir valstybėms narėms visapusiškai įsitraukti į Astravo atominės jėgainei skirtų branduolinės saugos rekomendacijų, pateiktų ekspertinės peržiūros ataskaitoje, įgyvendinimo kontrolę ir viso proceso stebėseną.
Šios Vyriausybės pastangomis 2019 m. vasarį Ženevoje vykusio Neeilinio Jungtinių Tautų konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija) metu oficialiai konstatuota, kad Baltarusija pažeidė tris Espo konvencijos straipsnius: dėl netinkamo poveikio aplinkai vertinimo, dėl netinkamo aikštelių alternatyvų vertinimo, dėl netinkamų konsultacijų su poveikį patirsiančiomis šalimis ir dėl netinkamo galutinio sprendimo. Tęsiant visas minėtas pastangas nacionaliniu lygiu, 2019 m. vasarį Vyriausybė pritarė Veiksmų planui dėl nesaugios Baltarusijos atominės jėgainės. Tarptautiniu mastu, atsižvelgiant į dėtas diplomatines pastangas, kitas 45 šalis vienijančios Espo konvencijos šalių susitikimas bus rengiamas 2020 metų pabaigoje Lietuvoje.
2019 m. kovą laišku kreipiausi į Baltarusijos Respublikos Ministrą Pirmininką, siūlydamas Baltarusijai iš esmės spręsti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai grėsmę keliančio objekto – Baltarusijos Respublikoje statomos atominės jėgainės – klausimą. Deja, atsakyme į mano laišką Baltarusijos pusė patvirtino, kad projektas yra jau galutinai užbaigiamas, jo stabdyti neplanuojama, o alternatyvos nesvarstomos.
Pirmiau pateikta informacija parodo, kad tik pastaraisiais metais Seimas ir Vyriausybė ėmėsi ryžtingų veiksmų siekiant ES ir kitų šalių paramos Lietuvos pozicijai stabdyti jau nuo 2010 metų planuojamą ir nuo 2013 metų statomą nesaugios atominės jėgainės Baltarusijoje projektą. Jeigu tokių diplomatinių ir praktinių priemonių būtų imtasi pradinėje projekto įgyvendinimo stadijoje, galimybės jį sustabdyti ar pasiekti, kad jis būtų pertvarkytas į saugų ir nekeliantį grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir sveikatai, būtų buvusios didesnės. Proga tai padaryti buvo praleista.
Esu dėkingas Jums už pasiūlymus dėl ES ir Baltarusijos santykių ateities. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Respublikos Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką, todėl Lietuvos pozicija Baltarusijos atžvilgiu yra ir bus derinama ir formuluojama atitinkamai.
Vyriausybė taip pat yra atsakinga už gyventojų tinkamą informavimą ir civilinę saugą. Atsižvelgiant į tai, rengiamos reagavimo ir atsparumo stiprinimo priemonės bei planai galimo branduolinio incidento atveju. Šią savaitę spalio 1–4 d. Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas rengia pratybas, per kurias 24 valstybės institucijos ruošis branduoliniam ar radiologiniam incidentui Astravo AE.
2019 m. rugsėjo 9 d. Baltarusijos Respublikos užsienio reikalų ministerijai buvo įteiktas raštas su pasiūlymu dar iki įvežant branduolinį kurą į Baltarusijos teritoriją pasirašyti su Lietuva susitarimą dėl ankstyvojo pranešimo apie branduolinę avariją. Toks susitarimas leistų apie galimas avarijas Baltarusijos AE sužinoti nedelsiant.
Vyriausybės vardu noriu Jus patikinti, kad Lietuvos pozicija dėl Baltarusijoje statomos Astravo AE keliamos grėsmės Lietuvai nesikeičia. Man, kaip Vyriausybės vadovui, ypač svarbus Lietuvos žmonių saugumas. Todėl neturime pagrindo keisti poziciją dėl Astravo AE“, – sakoma premjero pareiškime.
