„Manau, kad susitarimas bus pasiektas, tam dar reikės tam tikrų teisės aktų patikslinimų. Abiejų valstybių reguliatoriai, ministrai dirba ir neabejoju, kad susitarimas bus pasiektas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, apie galutinį dvišalių derybų rezultatą bus pranešta tuomet, kai jis bus galutinai patvirtintas.
„Kai yra derybos, yra labai paprastas atsakymas – dėl nieko nėra sutarta, kol nėra sutarta dėl visko. Kada bus sutarta dėl visko, tada tas rezultatas ir bus pristatytas“, – tikino premjerė.
I. Šimonytė, be kita ko, pažymėjo, kad, jei derybos strigtų, joms tarpininkaus Europos Komisija (EK): „Pačiame reglamente parašyta, kad jei būtų kažkokių sunkumų, juos išspręsti imasi EK.“
ELTA primena, kad dar spalį už energetiką atsakingi Europos Sąjungos ministrai patvirtino EK pasiūlytą aukštų energijos kainų suvaldymo priemonę – apmokestinti viršplanines ne iš dujų elektrą gaminančių įmonių pajamas ir surinktomis lėšomis Bendrijos šalyse sumažinti elektros kainas.
Dėl elektros biržoje taikomo kainų nustatymo mechanizmo ir aukštų dujų kainų jos uždirba didelius pelnus, kadangi parduoda elektrą už tą pačią kainą kaip ir elektros gamintojai iš dujų, nors iš atsinaujinančių išteklių, branduolinės energijos ir kitų ne dujinių šaltinių elektra gaminama gerokai pigiau.
Kadangi Lietuvoje tokių generacijos pajėgumų trūksta, EK įpareigojo didžiausią elektros eksportuotoją Švediją su Lietuva iki gruodžio 1 d. pasirašyti dvišales sutartis, pagal kurias dalis švedų gamintojų viršplaninių pajamų atitektų Lietuvai.
Lapkričio pradžioje Energetikos ministerija Eltai teigė, kad dvišalėms deryboms yra pasiruošta – EK jau turėjo būti pateikti elektros importo duomenys, kuriais pagrindžiama, kad Švedija yra pagrindinė elektros eksportuotoja Lietuvai.
Kartu ministerija atkreipia dėmesį, jog šiuo metu dujų kainos rinkose yra nukritusios žemiau nei numatytas slenkstis, nuo kurio būtų skaičiuojami viršpelniai, tad šią priemonę nustatančiame EK reglamente minėto mechanizmo šiuo metu gali ir neprireikti.
Tokie viršpelniai turėtų būti skaičiuojami ne tik iš didžiausios į Lietuvą elektros eksportuotojos, bet ir iš Lietuvos vietinių gamintojų.
