Mažiausiai už šilumos kilovatvalandę teks mokėti Molėtuose – 17,21 ct, dviem centais daugiau Ignalinoje (19,43 ct/kWh), Širvintose (19,89 ct/kWh). Toliau rikiuojasi Utena (20,64 ct/kWh) ir Tauragė (20,98 ct/kWh).
Labiausiai šildymo kainos skriaus anykštėnus (36,81 ct/kWh), prieniškius (36,2 ct/kWh), Trakų (35,43 ct/kWh), Joniškio (34,86 ct/kWh) ir Pakruojo (34,78 ct/kWh) gyventojus.
Tarp didmiesčių didžiausios šildymo kainos fiksuojamos Kaune - 33,26 ct/kWh. Kaune, lyginant su šalies vidurkiu, fiksuojamas tikras šildymo kainų šuolis – net 15 proc. Toks augimas yra ir Klaipėdoje.
Vilniečiai už šilumos kilovatvalandę mokės 30,62 ct (8,8 proc. metinis brangimas), klaipėdiečiai 28,82 ct (15,2 proc.), panevėžiečiai 25,6 ct (6,4 proc.)
Iš didmiesčių vieninteliuose Šiauliuose metinis pokytis rodo mažėjimą – šilumos kaina mažėja 4,8 proc. iki 26,78 ct/kWh.
Per metus gamtinės dujos brango 16,3 proc., biokuras pigo 10,6 proc.
Kaip matyti iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateiktos statistikos, per ketverius metus šildymas šalies gyventojams pabrango beveik 40 proc. - nuo 19,44 ct/kWh 2009-aisiais iki 27,06 ct/kWh 2012-aisiais.
Pigiau nei tuomet, kai nešildė
Pagal komisijos statistiką, spalį, lyginant su rugsėju, vidutinė mėnesinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sumažėjo 2,73 proc.
Atpigus gamtinėms dujoms ir biokurui, centralizuotai tiekiama šiluma spalį, palyginus su rugsėjo mėnesiu, pigo beveik visoje Lietuvoje (2–4 proc. ribose).
Pradėjus eksploatuoti termofikacines elektrines, kūrenamas biokuru, šilumos kaina Šiauliuose mažėja 16,6 proc., Alytuje – 11,3 proc., Panevėžyje – 5,2 proc. Didesnį šilumos kainos mažėjimą (5–7 proc.) pajus ir Birštono, Pakruojo, Šilalės bei Velžio (Panevėžio r.) gyventojai.
