Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, turėdama maždaug 4 proc. bendrojo vidaus produkto deficitą, valstybė skolinsis pinigus tarptautinėse rinkose ir gins „piliečius ir verslus nuo energetinių kainų atakos“.
„Kalbant apie energetiką, yra trys svarbios kryptys: gamyba, kompensacijos ir kainų fiksavimas. Pirma, investuojame į gamybinius elektros energijos pajėgumus, kurie leistų turėti ilgalaikį imunitetą panašiems išpuoliams ateityje. Antra, didiname pajamas, mažiname mokesčius ir užtikriname kompensacijas pažeidžiamiausiems. Trečia, fiksuojame elektros kainas nustatant maksimalias ribas visiems, tikėtina, nustatant lubas pagal suvartotą kiekį“, – sakė M. Majauskas.
„Idealiu atveju elektros kainos neturėtų didėti, tačiau čia tiksliai gali pasakyti tik Vyriausybė pagal šalies finansinius pajėgumus. Šiandien yra platus sutarimas, jog fiskalinė drausmė neturėtų būti aukščiau eilinių žmonių ir darbo vietų“, – pridūrė jis.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, apskaičiuoti sumą, kiek lėšų reikės gyventojų elektros ir dujų kainų subsidijoms, yra sudėtinga dėl nuolat kintančių jų kainų. Ji teigė, kad kitų metų biudžete tam reikės numatyti „ženklias“ sumas.
Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę sakė, kad konkretus lėšų poreikis, kuris reikalingas kompensuoti dujų ir elektros kainų augimą, gali paaiškėti vėliau, kai biudžetas antrą kartą grįš į Vyriausybę. Pasak jos, vis dar yra daug neapibrėžtumo, nes situacija rinkoje nestabili.