Išnagrinėjęs civilinę bylą teismas nustatė, kad V. M. nuo 2010 m. spalio 1 d. vienašališkai atsijungė nuo „Prienų energijos“ centralizuotai tiekiamos šilumos, o nuo 2011 m. kovo 1 d. ir nuo karšto vandens tiekimo. Tačiau įvertinęs byloje esančius duomenis bei šalių paaiškinimus, teismas konstatavo, kad buto atjungimo nuo bendros šilumos ir karšto vandens sistemos darbai buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką.
Pripažinęs moters buto atjungimą nuo centralizuotų šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų neteisėtu, teismas konstatavo, kad trakiškė išliko „Prienų energijos“ vartotoja, todėl iš jos priteisė 3169 Lt skolą už šildymą ir karštą vandenį. Taip pat, V. M. prašymu, teismas pritaikė ieškinio senatį ir iš jos priteisė tik už šešis mėnesius priskaičiuotų delspinigių – 111,28 Lt.
Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad moteris nuo centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo atsijungė neturėdama kitų butų savininkų sutikimo, iki atsijungimo likus ne mažiau kaip mėnesiui raštu apie tai neinformavo „Prienų energijos“, taip pat nėra gavusi Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo akto-pažymos bei atjungė šilumos tiekimo įrenginius nedalyvaujant „Prienų energijos“ įgaliotam atstovui.
Teismas pažymėjo, kad vartotojai turi teisę atsijungti nuo centralizuotų šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų, tačiau tai padaryti turi griežtai laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, nes atsijungimo darbų atlikimas sukelia pasekmes ne tik juos atlikusiam buto savininkui, bet ir kitiems daugiabučio namo butų savininkams.
Pasak pranešimo, teismo kreipimusi Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas dalį ginčo metu galiojusių atsijungimo nuo centralizuotų šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų taisyklių pripažino prieštaraujančiomis įstatymams.
Šis teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos dar gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
