„Lietuvai reikia tęsti konkurenciją (gamtinių dujų rinkoje – DELFI) skatinančią politiką, išskaidyti energetikos įmones - monopolius, užtikrinti daugiau tiekimo įvairovės, ilgai kalbate apie suskystintų gamtinių dujų terminalą, tad imkite ir pastatykite jį, nutieskite dujotiekį į Lenkija – tai labai svarbu, nes tai užtikrins pasirinkimą ir įvairovę“, - Palangoje vykstančioje vadovų konferencijoje „Lūžio taškas“ sakė V. Milovas.
Jis dėsto, jog dabar Lietuvos gamtinių dujų rinką galima apibūdinti kaip turinčią mažai pasirinkimų ir lengvai pasiduodančią monopolių spaudimui.
„Tai gali būti ir ne Rusija, tai gali būti bet kas kitas. Mes turime ir kitų pavyzdžių, kai monopolistai - ne „Gazprom“ - su savo klientais elgiasi panašiai. Tokie yra ekonomikos dėsniai: konkurencijai būtina įvairovė“, - konstatavo V. Milovas.
Specialistas priminė, kad šalyse, kuriuose konkurencija egzistuoja, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, ar kitose Vakarų Europos šalyse, vartotojai jaučia naudą, nes kartais moka mažiau nei Lietuvos gyventojai. Ten, kur jos nėra, bet egzistuoja susitarimai su monopolistus, susiduriama su nuolatinėmis problemomis ir priminė Baltarusijos atvejį.
Botago ir morkos principas
„Nuolaidos dujų kainoms yra vienintelė morka, kurią jie turi kišenėje, taigi, kai kalbama apie kompromisą, o „Gazprom“ nori apsaugoti savo aktyvus nuo Europos Sąjungos trečiojo paketo taisyklių, nori apsaugoti savo monopolines pozicijas, mainais jie turi ką nors pasiūlyti. Vienas siūlymų yra nuolaidos, - DELFI pasakojo jis. - Aš manau, kad kai yra praryjamas jaukas su nuolaidomis, jūs sutinkate su jų pasiūlymu, bet iš esmės imatės žingsnių, kurie stiprina „Gazprom“ monopolį, tai neduos gero rezultato ateityje, nes jie ras būdą, kaip iš jūsų gauti daugiau pinigų, nors iš pradžių jie gali sutikti su nuolaidomis.“
Pašnekovas yra įsitikinęs, kad dėl geriausios kainos yra sutariama konkurencijos sąlygomis, o ne priklausant nuo kieno nors geros valios.
Ar saugykla Kaliningrade – dujų „karo“ pranašas
Paklaustas kaip vertina „Gazprom“ investicijas į požeminių gamtinių dujų saugyklą ir pranešimus apie tai, jog pirmoji 4 mln. kubinių metrų talpos Kaliningrado požeminės gamtinių dujų saugyklos (PGDS) linija paleista, jis išskiria du projekto aspektus.
V. Milovas mano, jog jei „Gazprom“ norėtų nutraukti dujų tiekimą Lietuvai, ji tai padarytų ir neturėdama Kaliningrado dujų saugyklos, nes „Družbos“ naftotiekis po Rusijai nepatikusio „Mažeikių naftos“ pardavimo „sugedo“.
„Kiekvienas panašus projektas gali būti panaudotas tiek teigiama, tiek neigiama prasme. Egzistuoja galimybė, kad Lietuvai gali būti nutrauktas dujų tiekimas ir jau buvo atvejis, kai Mažeikiams buvo nutrauktas naftos tiekimas, po to, kai Rusijos vyriausybės manymu, „Mažeikių nafta“ buvo parduota ne tiems žmonėms. Taigi, tokia tikimybė yra, bet, jei jie nuspręstų tai padaryti, taip būtų padaryta ir be Kaliningrado požeminės dujų saugyklos“, - paaiškina V. Milovas.
Tačiau, jo manymu, dujų saugyklų verslas dabar yra naudingas, nes jas turint galima prisitaikyti ne tik prie nenumatytų aplinkybių, pavyzdžiui, avarijų ar gedimų, bet ir uždirbti, kai sandėliuojamos pigiau įsigytos dujos, kurias galima panaudoti ar parduoti joms pabrangus.
„Požeminė gamtinių dujų saugykla yra įrankis, rinkoje suteikiantis daugiau lankstumo, - teigė jis, pridurdamas, jog saugykla Kaliningrade yra vienas iš „Gazprom“, kaip naftos milžino, vykdomų projektų. - Požeminių saugyklų verslas yra pakankamai atviras, juo užsiimti gali bet kas ir, manau, kad tai yra perspektyvus verslas, nes rinkoje tokioms paslaugoms paklausa yra.“
Pastebi, kad „Gazprom“ - apsileido
Tačiau V. Milovas negailėjo kritiškų „Gazprom“ veiklos vertinimų ir konstatuoja, jog sovietmečiu sukurtas milžinas praranda savo pozicijas.
Jis vardija, jog rekordiniai bendrovės pardavimai 2008 m. per pastaruosius penkerius metus Europoje iš esmės sumenko ir “panašu, kad jie niekada negrįš į buvusias vėžias“. Specialistas sako, jog Belgija ir Kroatija atsisakė „Gazprom“ paslaugų, Ukraina pirkimus sumažino perpus, nes ėmė naudoti savo turimus anglies išteklius, vartojimą mažino ir dauguma kitų Europos šalių.
„Trūksta analizės, kaip „Gazprom“ prarado Europos rinką per pastaruosius 5-erius metus”, - teigė jis ir pridūrė, jog iš kolegų energetikų girdi vertinimų, kad „Gazprom“ vadovybė gali džiaugtis, jog gyvena Vladimiro Putino, o ne Josifo Stalino laikais.
Energetikos politikas įvardija, jog naudą iš „Gazprom“ prarandamų pozicijų pirmiausiai skaičiuoja kiti tiekėjai - Kataras ir Norvegija.
Pasak jo, toks „Gazprom“ požiūris jam primena anekdotą apie sovietinės įmonės vadovą, kuris pavaldiniams pareiškia: „jūs galite manimi didžiuotis, nes atsikračiau visų mūsų klientų ir dabar galėsime nedirbti ir gauti atlyginimą“.
Tiesa, V. Milovas sako, jog Jungtinė Karalystė nuo 2008 m. padidino įsigijimus iš „Gazprom“, o to priežastis - konkurencinga rinka.
Jis sako, jog patarimas Lietuvai, siekiant kuo geresnės kainos yra niekada nepasiduoti spaudimui, o Lietuvos ginčas dėl dujų kainų yra konkurencinės rinkos karas prieš monopoliją.
“Jei jūs pasiduosite, jei parodysite silpnumą, jie niekada nesumažins reikalavimų, - apibendrino V. Milovas. - Mes žinome daugybę atvejų, kai „Gazprom“ pažadėdavo nuolaidas, bet jų neįvykdydavo.“
