„Kai sakote, kad yra atominės verslo planas, iš esmės jis yra sufabrikuotas, tai yra ant kriminalo ribos padarytas daiktas, pritemptas. Normaliose šalyse už tokius dalykus turėtų būti normalios sankcijos tokiems valdininkams, kurie užsiima tokia alchemija“, – antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) diskusijoje apie energetiką sakė jis.
Šie ekonomisto žodžiai buvo palydėti plojimais.
Pasak jo, vertinant būsimą energijos poreikį neįvertinama galimybė, kad elektros gamyba gali decentralizuotis dėl atpigusių technologijų.
„Reaktoriai (anksčiau laiko – DELFI) užsidaro dėl krūvos priežasčių: politinių, ekologinių, avarinių situacijų ir panašių dalykų. Kitas rizikos veiksnys – jūs prognozuojate elektros paklausą daug metų į priekį. Tačiau tai yra bendroji elektros paklausa, išskirkime paklausą komercinei energijai ir nekomercinei. Kitaip tariant, yra rizika, kad technologijoms pingant gamyba decentralizuosis, pačios įmonės ir gyventojai pradės gamintis energiją ir paklausa gali smarkiai kisti. Manau, kad tai yra dešimtmečio klausimas“, – dėstė ekonomistas.
Vėliau jau po diskusijos R. Kuodis DELFI sakė, kad iš esmės atominė energetika gyva tik dėl paslėptų subsidijų.
„Tie, kas bent kiek domisi energetikos ekonomika, žino, kad atominė energetika gyva tik dėl didelių paslėptų subsidijų, kurios įvairios šalys taiko šiai energijos rūšiai. Ekonomiškai ši technologija iš esmės yra bankrutavusi“, – DELFI kalbėjo jis.
Pasak ekonomisto, apgauti galima visuomenę, bet ne ekonomistus.
„Manipuliuojant įvairiais parametrais, panaudojant visą pasaulyje egzistuojantį optimizmą dėl reaktorių veikimo laiko, jų apkrovimo, skolinimosi sąnaudų, galima bandyti pritempti naujos atominės elektrinės gamybos savikainą prie rinkos kainų Tai padaryti galima tik manipuliacijų, kurios yra ant kriminalinės ribos būdu, kas Lietuvoje ir buvo padaryta. Taip galima apgauti visuomenę, bet energetikos ekonomistų neapgausi, ką ir parodė Lietuvos energetikos instituto skaičiavimai“, – pabrėžė R. Kuodis.
Antradienį LPK svarstyti galimi Lietuvos energetikos scenarijai ir aptarta Lietuvos energetikos instituto studija, kuri įrodo, jog dabartinis VAE projektas būtų per brangus, nes šios elektrinės gaminamos elektros savikaina būtų didesnė, nei elektros kainos „Nordpool“ rinkoje.
Todėl kaip alternatyvą jie pateikia lankstų nebranduolinį scenarijų, pagal kurį elektra būtų importuojama, o energetiniam saugumui užtikrinti reikėtų investuoti į jau esančių rinkos sąlygomis nerentabilių elektrinių plėtrą.
Mokslininkai skaičiuoja, kad esant palankioms importo sąlygoms, elektros savikaina būtų 4-10 ct/kWh, o metinės investicijos apie 400 mln. Lt mažesnės nei statant VAE. Esant nepalankioms importo sąlygoms, elektros savikaina būtų vis tiek 2-5 ct/kWh, o metinės investicijos – apie 15 mln. Lt mažesnės.
Tuo metu praėjusios Vyriausybės energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas diskusijoje tvirtino, kad parengtas VAE ekonominis modelis yra aiškus, o kitų alternatyvų kaina neaiški.
„Negalėčiau nuspręsti, ką daryti. Iš vienos pusės turime VAE verslo modelį, investicijas, skaičius, kitoje pusėje turime lankstų nebranduolinį scenarijų. Atleiskite, bet mūsų sąlygomis tas lankstus nebranduolinis scenarijus gali gautis dukart brangiau nei tas branduolinis, bet jis jau susiskaičiuotas. Kas ten tame lanksčiame scenarijuje, man juoda dėžė“, – dėstė jis.
DELFI primena, kad praėjusį rudenį įvyko patariamasis referendumas, kurio metu 60 proc. žmonių pasisakė prieš atominės elektrinės statybas.
