Pasak advokatų kontoros „Sorainen“ energetikos teisės eksperto Andriaus Šimkaus, kartu su atsinaujinančios energetikos „proveržio paketu“ pernai vasarą priėmus 2 GW suminės galios apribojimą nebuvo apibrėžta kaip turėtų tęstis jau pradėtų projektų plėtra.
Panašias išvadas skelbia ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), atlikęs studiją „2 GW ribojimo saulės šviesos elektrinėms anatomija“. Energetikos ministerijos įvestą ribą LLRI vadina politiniu sprendimu, pakenkusiu atsinaujinančios energetikos plėtrai.
„Visas mechanizmas nenumatė, kokia tvarka turi būti tęsiami tie projektai, kurie buvo jau pradėti vystyti, bet dar nebuvo gautas plėtros leidimas kai 2 GW taisyklė įsigaliojo. KT plačiai pasisakė būtent apie teisės normų negaliojimą atgal, kas yra vienas iš kertinių teisinės valstybės principų.
Jau yra bylų, kai kurie projektai užsidarė, kai kurie vystytojai iš tikrųjų nesiryžo bylinėtis su valstybe. Bet kadangi turime 3 metų senatį, dabar pats laikas susiskaičiuoti nuostolius ir kada gegužę įsigalios nutarimas, sakyčiau, reikia atjoti su kavalerija prieš valstybę ir prašyti nuostolių atlyginimo.
Tuomet žiūrėsime kaip ministerija pasiteisins, kad gina vartotojus, gina mokesčių mokėtojus, nes nuostoliai bus atlyginti iš mokesčių mokėtojų, ne iš kažkur“, – praėjusią savaitę LLRI surengtoje diskusijoje sakė A. Šimkus.
Diskusijoje A. Šimkus akcentavo, kad esamoje teisinėje aplinkoje vystytojams lieka neaišku, kaip realiai apribojimai veiks.
„Yra tam tikros spekuliacijos, tam tikri išaiškinimai, kurie nesuteikia jokio pagrindo formuotis konkrečiai teisinės formos taikymo praktikai. Šito kol kas neturime“, – kalbėjo teisininkas. Jis akcentavo, kad tam tikri galių apribojimai galėtų būti, tam tikri elektros gamybos apribojimai paklausai ir pasiūlai suderinti įvesti kitur Europos Sąjungoje.
Teisininko teigimu, ribojimai turi būti įtvirtinti įstatymu, kaip nurodė ir KT.
„Turi būti užtikrintas visiškas teisės aiškumas rinkos dalyviams: kai ateinu į rinką, aš turiu labai aiškiai žinoti, kaip mane gali riboti. Dabar Pasinaudojimo elektros tinklais apraše aprašyta, kad iš esmės operatorius gali neribotam laikui nustatyti neribotą pagamintos elektros patiekimo į tinklą ribojimą be jokios atsakomybės. Iš esmės planuoti veiklą tokioje aplinkoje neįmanoma“, – dėstė A. Šimkus.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius diskusijoje kalbėjo, kad įstatymu reiktų nustatyti gamybos ribojimo tvarką: „Gamybos ribojimo ribas, kokiais atvejais ribojama, kokia tvarka ribojama, kiek gali būti iš viso ribojama.“
Anot rinkos atstovo, kartu reiktų nustatyti, kad esant papildomiems ribojimams elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ mokėtų gamintojui kompensaciją, susietą su tuo metu esančia rinkos kainą.
„Įstatyme būtų griežtai apibrėžta, kad kompensacija yra“, – sakė M. Nagevičius. Taip pat jis svarstė, kad būtų vertinga „suprognozuoti“, kiek per artimiausius 3 metus tikimasi prijungti gaminančių vartotojų, bei atitinkamai adaptuoti galių apribojimus.
„Ir palikti tą kvotą kaip neliečiamą rezervuoti galią skirstymo tinkle būtent tiems gaminantiems vartotojams. Ir dar netgi atsirastų galimybė prisijungti tiems gaminantiems vartotojams, kuriems neleidžiama. O vėliau numatyti ką reikia daryti, jei tų norinčių prisijungti prie skirstymo tinklo yra daugiau“, – teigė M. Nagevičius.
LLRI: ministerija pasirinko lėtesnę atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros strategiją
LLRI savo analizėje pažymi, kad komerciniams plėtotojams buvo leista tęsti pradėtus vystyti ir dėl atsiradusio apribojimo sustojusius projektus. Tačiau tik sutikus, kad gaminant daugiau nei priskirtoji galia elektros generacija gali būti apribota.
LLRI pastebi, kad VERT vasario pradžioje priėmus tvarką kaip paskirstyti tinklo galią plėtotojams, kurie dar iki apribojimo įsigaliojimo jau buvo sudarę ketinimo protokolus ir gavę išankstines prijungimo sąlygas, buvo suteiktas ketvirtadalis galių, kurias jie būtų įrengę, jei statyti būtų leista pilna apimtimi. Likusius 75 proc. pajėgumų perdavimo tinklų operatorė galėtų riboti.
„Kiekvienam komercinių parkų plėtotojui, dokumentus plėtrai pateikusiam iki 2 GW kvotos įstatymo įvedimo, buvo suteikiamas leidimas neribotai generuoti 25,45 proc. jo paraiškoje nurodytos galios.
Likusią galią plėtotojas gali pasiekti ir iš jos generuoti elektrą, tačiau susidarius situacijai, kuomet tinklas rizikuoja būti perkrautas, 75 proc. šių komercinių parkų generacijos galės būti ribojama. Tokios nuostatos sukuria papildomą neapibrėžtumą iš AEI elektrą planuojantiems gaminti rinkos dalyviams“, – studijoje aiškina institutas.
Kovą priimtas Pasinaudojimo elektros tinklais aprašas, apibrėžęs, kaip „Litgrid“ ribotų tokių komercinių parkų gamybą. Operatorė įgijo teisę už didesnę nei leistina gamybą skirti baudas arba, joms neturint poveikio, vienašališkai apriboti elektros gamintoją.
Instituto vertinimu, tinklų apribojimą iš esmės lėmė ne techniniai perdavimo tinklo pajėgumų trūkumai, o Lietuvos pasirinkta atsinaujinančių išteklių plėtros strategija. Energetikos ministerija esą pasirinko subalansuotą, o ne spartesnę plėtrą – t. y., kad kuo daugiau įvairių valstybės ekonomikos dalyvių taptų elektros gamintojais.
„Tokiu būdu ministerijai, o ne rinkai, parenkant, kurios rinkos dalyvių grupės gamins elektrą“, – rašo LLRI.
Pasirinkus tokią strategiją, analitikų vertinimu, plėtra yra lėtesnė, taigi, lėčiau pereinama nuo iškastinio kuro, ne taip sparčiai mažėja ir elektros kainos vartotojams. Be to, dėl neapibrėžtumo rinkoje esą iš šalies gali trauktis investicijos, gali nepavykti pritraukti naujų.
„Patvirtinus 2 GW kvotą įstatyme, komercinių saulės parkų plėtra Lietuvoje daugiau nei pusmetį buvo sustabdyta. Tai gali sąlygoti, kad lėčiau bus atsisakoma iškastinio kuro, ilgiau išsilaikys aukštesnės kainos, prastės bendras Lietuvos konkurencingumas regione ir ypač konkurencingumas investicijoms elektros generacijos srityje“, – savo ataskaitoje rašo LLRI.
Institutas apskritai 2 GW apribojimą vadina politiniu sprendimu, kuris kelia riziką supriešinti rinkos dalyvius.
Dar analizėje pažymima, kad paskirsčius 4,4 GW galios pajėgumus tarp parkų plėtotojų bei buitinių ir nebuitinių vartotojų, be jau numatytų 2 GW, plėtotojams dar paskirstyta 0,98 GW, fiziniams gaminantiems vartotojams – 533 MW, juridiniams – 633 MW, savivaldybių bendrijoms – 434 MW.
„Paklausa plėtoti komercinius saulės parkus galios paskirstymo metu, buvo 3,8 GW, t. y. keturis kartus didesnė, negu komerciniams parkams priskirta galia“, – komentuoja institutas.
„Tai sukūrė dar vieną problemą. Kaip padalinti 0,98 GW galios ribą, prašymams plėtoti 3,8 GW galios komercinių parkų projektus“, – dar pažymi LLRI.
ELTA primena, kad 2 GW suminės įrengtosios galios apribojimas komercinėms saulės elektrinėms įvestas kartu su pernai vasarą priimtu atsinaujinančios energetikos „Proveržio paketu“. Dar 2,4 GW iš 4,4 GW tinklo pajėgumų paskirti gaminantiems vartotojams.
Lapkričio pradžioje KT apribojimą pripažino prieštaraujančiu Konstitucijos 46 straipsniui. KT vertinimu, įstatyme nebuvo nurodyta, kaip toliau saulės jėgainių plėtrą turėtų vykdyti asmenys, kurie pradėjo statyti elektrines, tačiau, dėl įvesto apribojimo, ūkinės veiklos tęsti nebegalėjo.
Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas ir vasario 1 d. Vyriausybės nutarimas, pagal kurį komercines saulės jėgaines leista plėtoti ir peržengus 2 GW ribą, tačiau, prireikus, joms būtų taikomi elektros gamybos apribojimai. Jį Energetikos ministerija žada perkelti į įstatymą dar šioje Seimo sesijoje.
Energetikos ministerija dar šioje Seimo sesijoje ketina parengti įstatymo pataisas, kuriomis perkeltų Vyriausybės nutarimą į įstatymą.
