„Jeigu vis tik nutiktų taip, kad Baltarusijos AE įvyktų sunki branduolinė avarija, tai mes esame kartu su VATESI, Aplinkos apsaugos agentūros specialistais sumodeliavę kelis blogiausius scenarijus. Vieno blogiausio scenarijaus nebus, nes užtenka pasikeisti vienai scenarijaus sudedamajai daliai ir scenarijus gali būti dar blogesnis“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje teigė R. Stasiūnaitienė.
„Vidutiniškai radioaktyvusis debesis, priklausomai nuo vėjo krypties ir greičio, Vilnių pasiektų per porą valandų“, – sakė ji.
Anot jos, palaikyti kontaktus su Baltarusijos institucijomis yra sudėtinga.
„Tikrai kontaktus palaikyti su Baltarusijos atitinkamomis institucijomis yra labai sudėtinga, galbūt ir dėl politinės situacijos. Noriu atkreipti dėmesį, kad duomenys apie radiacinį foną iš ankstyvo perspėjimo stočių tikrai gaunami ne iš Baltarusijos teritorijoje stovinčių stočių. Lietuva yra pastačiusi 14 ankstyvojo perspėjimo stočių šalia sienos su Baltarusija, kad jei bet koks radioaktyvių medžiagų nuotėkis patektų į aplinką, kuo greičiau būtų užfiksuota aplinkos tarša“, – teigė R. Stasiūnaitienė.
Astravo AE sprogus keliems įtampos transformatoriams viename iš agregatų, susijusiame su generatoriumi, sekmadienį Astravo AE nustojo gaminti elektros energiją, pranešė tut.by.
„Litgrid“ Sistemos valdymo centre antradienį 11.06 val. užfiksavus duomenis, rodančius elektros gamybą AE, „Litgrid“ nuo 11.38 val. nustatė 0 megavatų pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos.
Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra nuo Vilniaus už 50 kilometrų. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
Lietuva kritikuoja projektą, kuris, šalies atstovų nuomone, realizuojamas pažeidžiant branduolinio saugumo reikalavimus.
