Spalio pabaigoje simboliniame renginyje buvo suvirinta taip vadinama „auksinė“ beveik 2 metus statyto GIPL siūlė. Taip Lietuvos ir Lenkijos atstovai pažymėjo šalių dujų perdavimo sistemų sujungimą. Šiuo metu planuojama, kad dujos tarp šalių pradės tekėti 2022 metais.
Kaip renginyje pastebėjo energetikos ministras Dainius Kreivys, šiuo, apie 500 mln. eurų vertės projektu, Baltijos šalių ir Suomijos energetinė sala yra integruojama į bendrą Europos dujų rinką.
„Energetinė nepriklausomybė stiprinama galinga jungtimi su Europos žemynu“, – sakė jis.
Leis dar labiau išnaudoti terminalą
D. Kreivys dar pastebėjo, kad GIPL atvers galimybes daugiau išnaudoti Klaipėdos SGD terminalą. Kaip „Delfi“ paaiškino „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius, naujoji jungtis atvers naujus dujų transportavimo kelius visame regione: iš Lenkijos į Baltijos šalis ir Suomiją, bet, taip pat ir iš Baltijos šalių regiono į Lenkiją.
„Naujoji dujotiekių jungtis sukurs galimybes transportuoti dujas iš SGD terminalo tenkinant paklausą Lenkijoje, tuo pačiu didinant SGD terminalo naudotojų skaičių. Tai savo ruožtu sukurs galimybes padidinti SGD terminalo pajėgumų išnaudojimą ir efektyvumą.
Lenkijos dujų rinka yra didelė ir auganti. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje kartu sudėjus dujų suvartojimo apimtys per metus siekia mažiau nei 70 teravatvalandžių, o Lenkijoje – beveik 200 TWh. Bendras rinkų dydis ir potencialas yra viena iš dedamųjų, kodėl GIPL projektas turės neabejotiną ekonominę naudą“, – sakė jis.
N. Biknius dar paaiškino, kad dujų mainai tarp valstybių vykdomi vadovaujantis Europos Sąjungos per daugelį metų susiformavusia praktika ir taisyklėmis.
„Dujų srautai tarp Lenkijos ir Lietuvos bus valdomi naudojant gerąją praktiką, kaip dabar yra valdomi dujų srautai tarp Latvijos ir Lietuvos. Dujų srautai Lietuvos ar Lenkijos kryptimi bus užtikrinami abiejų šalių dispečeriams koordinuojant kompresorinių stočių darbo režimus. Konkreti fizinio dujų srauto kryptis priklausys nuo sistemos naudotojų poreikių ir užsakymų: jeigu daugiau bus užsakymų transportuoti į Lenkiją nei Lietuvą, fizinis srautas bus kreipiamas į Lenkiją, jeigu atvirkščiai – į Lietuvą“, – dėstė „Amber Grid“ vadovas.
Galima privatizuoti?
Po „auksinės“ siūlės suvirinimo renginio M. Nagevičius savo „Facebook“ paskyroje pasidalino pasvarstymu, kad GIPL pradėjus veikti, SGD terminalas Klaipėdoje de facto praranda energetinį saugumą užtikrinančio valstybės svarbos įrenginio statusą.
„Kai dujos pradės tekėti šiuo vamzdžiu, „Independence“ taps tiesiog komerciniu objektu. Jį net galima būtų privatizuoti. Privačiam verslui, galvojančiam, kad iš jo eksploatacijos galima uždirbti pelno“, – nurodė jis.
Tiesa, svarbu pastebėti, kad šiuo metu Lietuva terminalą nuomojasi, o šios sutarties terminas baigiasi 2024 metais. Po to planuojama laivą-saugyklą išpirkti.
M. Nagevičius „Delfi“ paaiškino, kad šiuo metu „Independence“ turi dvi funkcijas: komercinę ir saugumo.
„Pirma, per jį prekiaujama dujomis, prekiaujama visame regione ir iš to uždirbami pinigai. Tačiau taip pat jis turi ir saugumo funkciją – užtikrina saugumą visam regionui. Jeigu iš Rytų dėl kažkokių politinių priežasčių būtų nutrauktas dujų tiekimas, tada dujos vis tiek atsirastų regione.
Saugumo funkcija yra pagrindas tam, kad galima rinkti saugumo mokesčius iš dujų ir elektros vartotojų. Tai vadinasi terminalo mokesčiu ar saugumo dedamąja dujų kainoje. Kai atsiras GIPL dujotiekis, esant krizei, dujų netiekimui iš Rytų, dujos galėtų atitekėti iš Vakarų. Mes nesame tokie pažeidžiami, kokie būtume neturėdami GIPL. Taigi, saugumo funkciją perima jis. Tada sunkiau pagrįsti tolimesnę terminalo saugumo funkciją. Jis lieka kaip komercinis, per jį galima vykdyti prekybą, jei taip pigiau“, – sakė specialistas.
Kaip žinia, terminalas Klaipėdoje veikia nuo 2015 metų pradžios.
Ragina išlaikyti savo rankose
Tačiau „Klaipėdos naftos“ atstovai su tokiomis M. Nagevičiaus mintimis nesutinka.
„Delfi“ raštu pateiktame komentare dėstoma: „Suprantame M. Nagevičiaus, kaip Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento, poziciją, kuri, neabejotinai yra pagrįsta globaliu poreikiu didinti energijos generavimą iš atsinaujinančių išteklių bei, galimai, jo atstovaujamos konfederacijos narių interesais. Tačiau nerimą kelia tai, jog kai kurie teiginiai ne visai atitinka tikrovę, ypač vertinant iš nacionalinio ir energetinio saugumo perspektyvos“.
Valstybės valdomos įmonės atstovų teigimu, gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje bei regione auga: dujas vartoja ne tik pramonės įmonės, bet ir šilumos, AEI balansavimui reikalingos elektros energijos gamintojai. Dar pastebima, kad dujos vartojamos ir laivybos, sunkiojo transporto sektoriuose, kuriuose realių alternatyvų pakeisti labiau taršų dyzeliną vidutinės ir ilgesnės trukmės laikotarpiu, deja, vis dar nėra.
„Išlaikydama terminalą savo rankose, valstybė gali planuoti ir įgyvendinti svarbius su energetiniu saugumu ir klimato sauga susijusius sprendimus. Juo labiau, kad „Gazprom“ manipuliuojant gamtinių dujų tiekimo apimtimis situacija Europoje, pasiekė aukščiausią įtampos tašką. O regioninė gamtinių dujų rinkų integracija, SGD tiekimas iš JAV mums suteikia impulsą spręsti minėtas problemas ir vystyti platesnį regioninį bendradarbiavimą kitose srityse, tačiau tam privalome išlaikyti, ką sukūrėme – gamtinių dujų tiekimo infrastruktūrą, kuri neabejotinai bus itin svarbi tiek balansuojant atsinaujinančios energijos gamybą, tiek užtikrinant rinkos kainas dujų vartotojams bei tiekimo nepertraukiamumą“, – rašoma jų komentare.
„Klaipėdos naftos“ atstovai dar pastebėjo, kad SGD terminalui atsirasti buvo kelios pagrindinės prielaidos: užtikrinti energetinį saugumą; užtikrinti gamtinių dujų tiekimo alternatyvą (nutraukti monopolį); užtikrinti tiekimo konkurenciją; sudaryti sąlygas įsigyti gamtinių dujų už rinkos kainas.
„Visa tai buvo pasiekta ir šiandien lygiai taip pat aktualu“, – pabrėžė jie.
Be to, atstovai priminė, kad iki SGD terminalo atsiradimo Lietuva už importuotas vamzdžiu monopolinio dujų tiekėjo – Rusijos „Gazprom“ – tiekiamas gamtines dujas mokėdavo vieną aukščiausių kainų Europoje.
„Energetinio saugumo funkcija išlieka gyvybiškai svarbi ypač atsižvelgiant į dabar Europoje regimą situaciją ir didžiausio gamtinių dujų tiekėjo „Gazprom“ ne racionalia verslo, o politine logika paremtą elgseną. Europos gamtinių dujų saugyklų užpildymas yra rekordinėse žemumose. Europoje „Gazprom“ kontroliuojamos ar naudojamos saugyklos, iš kurių vykdomas tiekimas Europai taip pat yra ar buvo tuščios.
Kitos saugyklos buvo užpildytos pilnai, kas akivaizdžiai parodo, jog „Gazprom“ tai naudoja kaip instrumentą. SGD terminalas yra būtinas Lietuvai, kad net ir „užsukus kranelį“ turėtume patikimą gamtinių dujų importo šaltinį“, – dėstė „Independence“ valdytojai.
Jie taip pat pastebėjo, kad atvėrus GIPL, Lietuvos SGD terminalo vaidmuo regione sustiprės dar labiau.
„GIPL atveria galimybę tiekti gamtines dujas ir iš Lenkijos į Lietuvą, bet įvairūs modeliavimai rodo, kad gamtinių dujų tiekimo kryptis gali būti iš Lietuvos į Lenkiją dėl kelių priežasčių. Pirma, Lenkija keičia anglį gamtinėmis dujomis šilumos ir elektros gamybai, kas rodo gamtinių dujų poreikio augimą nuo 21 iki 34 mlrd. kubinių metrų per artimiausius 10 metų.
Antra, Lenkija diversifikuoja gamtinių dujų tiekimą – nuo 2023 metų iš Rusijos tiekiamos gamtinės dujos negalės sudaryti daugiau nei 30 proc. bendro suvartojimo, o tai reiškia, kad Lenkija pirmiausia tenkins savo gamtinių dujų poreikius. Pažymėtina, jog kita gretima rinka – Ukraina – sustabdžius rusiškų gamtinių dujų tiekimą į Europą per Ukrainą, patirtų apie 10 mlrd. kub. m deficitą. Tokiomis aplinkybėmis tikėti, jog Lietuvą be SGD terminalo pasiektų alternatyvūs srautai iš Vakarų, esant tiekimo sutrikimams iš Rytų, būtų mažai racionalu ir galėtų ištikti Moldovos scenarijus.
Šiandieninė energijos krizė kilo dėl to, jog energijos išteklių poreikis augo greičiau nei pasiūla, ir, kadangi greitas ir staigus perėjimas prie atsinaujinančios energetikos yra neįmanomas, tokios infrastruktūros atsisakymas reikštų dar ne vieną tokią krizę ateityje. Pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, ES privalo išlaikyti atomines ir dujų jėgaines kaip stabilius energijos šaltinius, Bendrijai pereinant prie klimatui mažą poveikį darančios ekonomikos“, – „Delfi“ atsakė „Klaipėdos naftos“ atstovai.
Dar svarsto apie vandenilį
Dar viena su GIPL susijusi tema – vandenilis. Kaip pastebėjo M. Nagevičius, dujotiekis galėtų būti naudojamas ir iš vėjo ir saulės elektrinėse generuojamos perteklinės elektros Lietuvoje gaminamo žaliojo vandenilio transportavimui.
Savo ruožtu „Amber Grid“ vadovas N. Biknius „Delfi“ aiškino, kad klimato kaita yra prioritetinis klausimas keliamas tiek Europos, tiek ir pasauliniu lygiu.
„Skaičiuojama, kad daugiau kaip 75 proc. ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio susidaro gaminant ir naudojant energiją. Siekiant pereiti prie švarios energijos, ES ilgalaikėje žaliojo kurso strategijoje keliami tikslai, kad grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki 2050 metų būtų lygus nuliui, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo, t. y. būtų mažinama dujų sektoriaus priklausomybė nuo iškastinio kuro ir skatinama pažangi įvairių sektorių integracija.
ES vandenilio strategijoje kalbama, kad vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, bus kritiškai svarbus, siekiant ES klimatui neutralios ekonomikos. ES vandenilio strategijoje taip pat numatyta siekti integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energijos gamybos ir pastatų sektorius visoje Europoje.
„Amber Grid“ taip pat itin didelį dėmesį skiria žaliosios energetikos vystymo krypčiai, aplinkos išsaugojimui, neigiamo poveikio aplinkai mažinimui, tad mūsų tikslas – įsilieti į energetikos transformaciją. „Amber Grid“ tam turi visas galimybes – perdavimo sistemą, kuri pritaikyta ne tik gamtinių dujų, bet ir žaliųjų dujų, tokių kaip biometano, sintetinių dujų transportavimui, o tai pat ir ribotos koncentracijos žaliojo vandenilio ir gamtinių dujų mišinio transportavimui. GIPL atvers geografiškai platesnes įvairių rūšių dujų tiekimo galimybes, o žvelgiant į tolimą perspektyvą – galės būti pritaikytas ir gryno žaliojo vandenilio transportavimui.
Lietuvai investuojant į vėjo jėgainių pajėgumus, perteklinius atsinaujinančios energijos pajėgumus elektrolizės būdu galima paversti į žaliąjį vandenilį, kurį galima panaudoti teikiant energijos saugojimo, elektros energijos gamybai bei vartojimo balansavimui, o taip pat transporto pramonės reikmėms.
Baltijos šalių regionas turi daug erdvės ir geografiškai patogią vietą vystyti saulės ir vėjo energetiką ir pagaminti didelius žaliojo vandenilio kiekius. Ekspertai prognozuoja, kad dešimties metų perspektyvoje vandenilio poreikis Europos šalyse itin išaugs, tad Lietuvai atsivers galimybės tapti žaliojo vandenilio eksportuotoja“, – sakė jis.
N. Biknius dar pastebėjo, kad GIPL gali turėti tam tikros įtakos ir šilumos kainoms.
„GIPL dujotiekis užtikrins ne tik energetinę nepriklausomybę, bet ir sudarys Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkoms sąlygas gauti dujas iš Europos dujų rinkos, o tai padidins konkurenciją.
Atitinkamai bus sudarytos sąlygos konkurencingoms šilumos kainoms tuose miestuose, kurie šildymui naudoja dujas. Tačiau galutinės kainos priklausys ir nuo bendros situacijos pasaulinėse ir Europos dujų rinkose. Jeigu Europos dujų rinkos kainos mažės, GIPL sukurs sąlygas kainų mažėjimu pasinaudoti greičiau“, – paaiškino jis.
Šiuo metu „Amber Grid“ turi sudariusi paslaugų sutartis su 109 gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojais.
„Pradėjęs veikti GIPL dujotiekis, esantis Lietuvos teritorijoje, taps „Amber Grid“ valdomos dujų perdavimo sistemos dalimi. Užsisakyti jungties pajėgumus ir transportuoti dujas šia jungtimi galės sistemos naudotojai, kurie turės pasirašę perdavimo paslaugų sutartis ir su „Amber Grid“ ir su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi „Gaz-System S.A.“, – pastebėjo N. Biknius.
Daugiau kaip 60 proc. projekto lėšų skyrė Europos Komisija, o prie jo finansavimo prisideda ir Latvijos bei Estijos dujų perdavimo sistemos operatoriai.
Lietuvoje dujotiekio vertė siekia 117 mln. eurų, jis tiesiamas nuo Jauniūnų Širvintų rajone link Lietuvos-Lenkijos sienos Lazdijų rajone. Bendras jungties ilgis yra 508 km, iš jų Lietuvos teritorijoje nutiesta 165 km.
Plieno vamzdžius GIPL už 26,4 mln. eurų pagamino Lenkijos bendrovė „Izostal“, o statybos darbus už maždaug 80 mln. eurų atlieka Lietuvos bendrovė „Alvora“ kartu su „Šiaulių dujotiekio statyba“.
Įrengus dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 TWh gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus.
