Dėl to naftos eksportuotojai jau pradėjo skaičiuoti nemenkus nuostolius. Pridėtame grafike matyti, kiek pajamų arba pelno praranda didžiausios naftos eksportuotojos, jos kainai esant žemiau 30 JAV dolerių už barelį.
Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje išgauti vieną barelį kainuoja 52,20 dolerių, todėl jį pardavus už mažiau nei 30 dolerių, vos ne tiek pat prarandama.
Tuo metu Kuveite išgauti barelį kainuoja tik 8,50 dolerio, tad jį pardavus vis dar galima užsidirbti, tačiau kur kas mažiau nei tada, kai nafta kainuodavo po 100 dolerių už barelį.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda praeitą savaitę pabrėžė, kad nereiktų labai džiaugti pastaruoju metu stebėtu naftos kainų kritimu, nes tai yra pasaulį destabilizuojantis veiksnys.
„Lietuvoje galima džiaugtis, bet tai poliarizuoja pasaulį, nes vienas šalis tai džiugina, bet kitas, priklausomas nuo naftos, verčia imtis desperatiškų veiksmų. Jos jau dabar gelbėjasi po vieną ir pumpuoja naftą“, – pristatydamas naujausią Lietuvos makroekonomikos apžvalgą kalbėjo ekonomistas.
Jis teigė, kad naftos kainą pakelti galėtų ją eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) sprendimas mažinti gavybą, o tai įvyks tik jeigu jos žemas naftos kainas pripažins kaip pavojų sau.
Tačiau kol kas prognozuojama, kad nafta gali pigti ir toliau, nes neseniai iš sankcijų išsivadavęs Iranas planuoja perpildytą rinką užtvindyti dar labiau. Skirtingi analitikai skaičiuoja, kad šalies indėlis galėtų siekti po 500 tūkst. barelių per dieną.
Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis trečiadienį žiniasklaidai išplatintame komentare teigia, kad dabartinės naftos kainos neilgai trukus turėtų atsitiesti.
„Artimiausią dešimtmetį naftą pirksime pigiau nei praėjusį dešimtmetį, bet brangiau nei perkame dabar. Maždaug po 60 dolerių už barelį“, – nurodė jis.
Ekonomistas paaiškino, kad sugriuvus OPEC karteliui, niekas nebeprognozuoja ir nebebijo naftos kainų, viršijančių 100 JAV dolerių už barelį. Net jei Iranas susitaikytų su Saudo Arabija ir grįžtų prie senos „geros“ praktikos riboti pasiūlą, kai tik kaina nukrenta per daug, tai situacijos nebepakeistų, o kainai pakilus virš 50 dolerių už barelį, į rinką vėl sugrįžtų skalūnų naftos ir kiti gamintojai, kurie užpildytų pasiūlos spragas.
„Žinoma, visada išlieka karinių konfliktų Vidurio Rytuose ir sutrikusio naftos tiekimo galimybė. Tačiau pasaulis tampa vis mažiau priklausomas nuo šio regiono, turi daugiau alternatyvių naftos šaltinių ir alternatyvų naftai“, – pridūrė N. Mačiulis.
