Galutiniai balsavusių piliečių skaičiavimų rezultatai rodo, kad savo valią pareiškė 20,5-21,8 proc. registruotų rinkėjų - apie trečdalis iš 4,35 mln. žmonių, reikalingų, kad referendumas būtų pripažintas galiojančius.
Referendumo klausimas skelbė: "Ar Bulgarija turėtų plėtoti branduolinę energetiką, statydama naują atominę elektrinę?"
Nors balsalapyje tai konkrečiai nebuvo nurodyta, šis balsavimas susijęs su dviejų gigavatų Belenės branduolinės jėgainės projektu prie Dunojaus upės šiaurės Bulgarijoje, pradėtu rengti 1987 metais.
Didelės finansinės kliūtys ir užsienio investuotojų stygius, kai 2009 metais iš to projekto pasitraukė Vokietijos energetikos milžinė RWE, paskatino premjero Boiko Borisovo dešiniąją vyriausybę jį sustabdyti pernai kovą.
Tuo tarpu opozicijoje esantys socialistai inicijavo referendumą, kai Rusijos valstybinė įmonė "Atomstrojexport", turėjusi statyti Belenės elektrinė, pareikalavo milijardo eurų (3,45 mlrd. litų) kompensacijos už sutarties nutraukimą.
Tačiau balsavimo rezultatai, matyt, nebus pripažinti dėl per menko piliečių aktyvumo, tačiau jie rodo palaikymą Belenės projekto atgaivinimui: 60,3-61 proc. dalyvių balsavo "taip", o 39-39,7 proc. balsavo "ne", rodo referendumo dalyvių apklausos.
Daliniai oficialūs rezultatai, paskelbti suskaičiavus 36,2 proc. balsų, rodo, kad už atominės energetikos plėtrą balsavo 58,4 proc., o prieš ją - 40,4 proc. dalyvių. Beveik 1,2 proc. balsalapių buvo pripažinti negaliojančiais, nurodė centrinis rinkimų komitetas.
Dauguma balso teisę turinčių piliečių Bulgarijoje, kurioje šiaip jaučiamas palaikymas atominei energetikai, pasirinko nebalsuoti arba jautėsi nesantys pajėgūs priimti sprendimą, nes buvo pateikiami skirtingi Belenės projekto kainos ir jo atsiperkamumo vertinimai, nurodė analitikai.
"Negalima prašyti žmonių pateikti ekspertinę nuomonę apie verslo projektą. ... Dėl to šis balsavimas absurdiškas", - prieš referendumą sakė politikos analitikas Ivanas Krastevas.