„Aš manau, kad, deja, bet sudėtinga tikėtis labai ženklaus šilumos kainų atpigimo, nes viena vertus, taip, mes dabar matysime artimiausią pusmetį, kad mažės „Gazprom“ parduodamų Lietuvai dujų kaina, nes ji yra indeksuojama su naftos kaina. Bet tuo pačiu metu iš suskystintų gamtinių dujų terminalo perkamos dujos taip greitai neatpigs. Reiškia, vidutinė dujų kaina Lietuvoje mažės, bet ne taip, kaip galėtų mažėti“, - BNS sakė N.Mačiulis.
„Tai vėl nesukuria pilnavertės galimybės pamatyti šilumos kainos mažėjimo dėl atpigusių dujų. Tuo pačiu metu tose savivaldybėse, kuriose investuojama į naujus šilumos generavimo pajėgumus, tos investicijos irgi dažniausiai po to atsispindi šilumos kainose. Visi tie veiksniai lemia, kad bent jau prie dabartinių aplinkybių, nepaisant to, kad gamtinės dujos labai pinga, negalime tikėtis ženklaus šilumos kainų mažėjimo“, - kalbėjo „Swedbank“ ekonomistas.
Premjeras Algirdas Butkevičius šią savaitę teigė, kad kovo mėnesį šiluma turėtų atpigti 18-20 proc. Anot jo, tai lems atpigusios dujos ir paskutiniai Kainų komisijos sprendimai. Vėliau premjero atstovė Evelina Butkutė-Lazdauskienė BNS paaiškino, kad šilumos kainos tiek nemažės.
N. Mačiulis teigė tokias šilumos kainos mažėjimo prognozes vertinantis pesimistiškai.
„Galbūt bus viena kita savivaldybė, bet bendra šilumos kaina tiek negalėtų sumažėti Lietuvoje. Dar neužmirškime, kad šių metų biudžete yra numatyta nuo vasaros atsisakyti PVM lengvatos šilumai, tai jeigu šis biudžetas bus vykdomas, rudenį šiluma gali kainuoti netgi daugiau nei dabar kainuoja“, - sakė N.Mačiulis.
„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas pernai skaičiavo, kad šiluma šį šildymo sezoną turėtų atpigti 6-7 proc., išskyrus Vilnių, kuriame kainos mažės tik 2 procentais.
Kainų komisijos duomenimis, centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje per metus sumažėjo 9 proc., o per mėnesį - 0,1 proc. Elektrėnuose šiluma per mėnesį pabrango 10 procentų.