Bendrovė apskundė nutarimą, kuriuo „Gazprom“ už Konkurencijos įstatymo pažeidimus buvo skirta didesnė nei 35,65 mln. eurų (123,097 mln. litų) bauda ir prašė teismo jį panaikinti.
DELFI primena, kad „Gazprom“ prašo teismo panaikinti 2014 m. birželio KT nutarimą.
„Gazprom“ siekė įrodyti, kad KT be pagrindo pradėjo tyrimą, netinkamai aiškino 2004 m. koncentracijos vykdymo sąlygą ir skyrė baudą. Taip pat, įmonės nuomone, tyrimas truko ilgiau, nei tai leidžia įstatymai, pažeistos jį apibrėžiančios procedūros.
Be to, įmonė nurodo, kad buvo pažeista jos teisė į gynybą, nes pareiškėjai neleista susipažinti su visa bylos medžiaga.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą, priėjo išvadą, kad KT nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas pagal savo kompetenciją, įvertinus visas faktines aplinkybes, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismo sprendime pažymima, kad koncentracijos vykdymo sąlyga nustatė „Gazprom“ aiškias pareigas – nesudaryti kliūčių Lietuvos vartotojams savo poreikiams įsigyti gamtinių dujų iš kitų tiekėjų.
Kaip patvirtino teisėjų kolegijos, nagrinėjusios šią bylą, pirmininkas ir pranešėjas Arūnas Kaminskas, pareiškėjos veiksmai (atsisakymas derėtis su „Lietuvos energija“) to neleido padaryti ir sudarė sąlygas išlaikyti savo, kaip vienintelės gamtinių dujų tiekėjos Lietuvos vartotojams, padėtį, todėl teismas sutinka su KT nutarime padarytomis išvadomis dėl „Gazprom“ padaryto pažeidimo pavojingumo ir pažeidimo trukmės nustatymo.
Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Tyrimas pradėtas 2012 m.
Tyrimą, susijusį su nesėkmingu bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ bandymu pasirašyti su „Gazprom“ dujų mainų sandorį, taryba pradėjo 2012-ųjų liepą.
KT ekspertai nustatė, kad „Gazprom“ atsisakymas derėtis su „Lietuvos energijos gamyba“ dėl gamtinių dujų mainų sutarties 2013-2015 metais sudarė kliūtis bendrovei įsigyti pigesnių dujų iš kito tiekėjo ir taip pažeidė 2004 metų „Lietuvos dujų“ 34 proc. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygą.
2004 metais taryba leido „Gazprom“ įsigyti 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų paketą su sąlyga, kad Lietuvos vartotojams nebus sudaromos kliūtys pirkti dujas iš kitų tiekėjų.
2012 metų vasarį skelbta, kad „Lietuvos energija“ (dabar - „Lietuvos energijos gamyba“) surado galimybę įsigyti dujų palankesnėmis sąlygomis Vakarų Europoje ir kreipėsi į Rusijos bendrovę „Gazprom Export“, prašydama suteikti galimybę sudaryti dujų mainus.
Įgyvendinus sandorį, dalis dujų, kurias „Gazprom Export“ tiekia į Lenkiją per Baltarusiją, būtų nukreiptos „Lietuvos energijai“, tuo tarpu atsiradęs „Gazprom“ dujų trūkumas Lenkijoje būtų padengtas iš „Lietuvos energijos“ įsigyto dujų kiekio, kuris būtų perleistas Rusijos dujų bendrovei.
Tuomet skelbta, kad toks sandoris leistų sumažinti bendrovės įsigyjamų dujų kaštus, o tai pakoreguotų ir elektros kainas vartotojams. „Lietuvos energija“ siūlė, jog bendrovė Europos šalyse įsigytas gamtines dujas galėtų apkeisti į „Gazprom Export“ Lietuvai tiekiamas dujas. „Lietuvos energija“ 2011 metų pabaigoje atliko alternatyvaus dujų tiekimo rinkos Vakarų Europoje ir Skandinavijoje analizę ir identifikavo potencialius užsienio tiekėjus, iš kurių galėtų įsigyti dujų.
Įmonei pavyko rasti tiekėją, iš kurio buvo gautas pasiūlymas parduoti dujas nuo 2013 metų. Anot „Lietuvos energijos“, šio tiekėjo siūlomos sąlygos buvo palankesnės, o galima artimiausia dujų tiekimo vieta būtų Vokietijos-Lenkijos siena. „Lietuvos energijos gamyba“ į Konkurencijos tarybą kreipėsi 2012 metų liepos 3 dieną.
