Nuo to laiko Rytų Europos valstybės tapo priklausomos nuo rusiškų gamtinių dujų. Jos neturėjo pasirinkimo, pabrėžia straipsnio autorė.
Susiklosčius tokioms aplinkybėms Rusija turėjo nemažai laiko nustatyti dujų kainas šiam regionui. Daugeliu atveju jos buvo didesnės už „Gazprom“ kainas Vakarų Europos valstybėms, rašo straipsnio autorė, remdamasi specialistų nuomone.
Neseniai Europos Komisija pradėjo tyrimą, ar „Gazprom“ netrukdė kainų konkurencijai Rytų Europoje. Pernai kelios valstybės pateikė Europos Komisijai skundą dėl „Gazprom“ (kainų politikos), tarp jų ir Lietuva, rašo autorė.
ES taip pat tiria „Gazprom“ veiksmus Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Slovakijoje, rašo ji.
„Prezidentas Putinas jau sureagavo į tai ir išleido įsaką, ginantį „Gazprom“ antrinių įmonių užsienyje interesus, tačiau Europos Komisija neišsigando“, – mano straipsnio autorė.
Antimonopolinis tyrimas sustiprino Rytų Europos gyventojų tikėjimu Europos Sąjunga, kurios reputaciją stipriai pagraužė valiutų krizė, tvirtina J. Dempsey.
ES ketina nutiesti dujų ir elektros tinklus, kurie sujungtų Baltijos valstybes ir Lenkiją su Adrijos ir Egėjo jūromis per centrines Europos šalis. Tačiau tam prireiks dar kelerių metų, pabrėžia autorė.
Na o Rytų Europos valstybės jau jaučia, kad paskutinis Rusijos valdžios šaltinis silpsta. Tai galėtų būti ženklas Maskvai – kad ir kiek ji kliautųsi didesnėmis valstybėmis, kaip antai, Vokietija, jos įtaka jau nebėra savaime suprantama, apibendrina straipsnio autorė.
