„Antrasis 700 MW jūrinio vėjo parkas yra strateginės reikšmės projektas ir absoliučiai būtinas Lietuvos energetiniam savarankiškumui užtikrinti, todėl po konsultacijų su rinkos dalyviais konkursas bus skelbiamas dar kartą ir kaip įmanoma greičiau“, – ministerijos pranešime cituojamas energetikos ministras Dainius Kreivys.
Tam, kad konkursas įvyktų, jame turėtų dalyvauti bent du rinkos dalyviai. Pirmadienį apie planus dalyvauti konkurse paskelbė vienintelė dalyvė „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis renewables“. „Ignitis renewables“ kartu su partneriu „Ocean Winds“ 2023 metais taip pat laimėjo konkursą dėl pirmojo 700 MW (megavatų – ELTA) jūrinio vėjo parko Lietuvoje.
Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, antrojo jūrinio vėjo parkų konkurso sąlygos buvo patrauklesnės nei pirmojo, nes pirmąkart konkursą laimėjo didžiausią kainą pasiūlęs investuotojas, o pagal antrojo konkurso sąlygas vystytojai turėjo varžytis dėl galimos valstybės paramos dydžio.
Kaip teigia Energetikos ministerija, vėjo parko konkurso sąlygos įstatymu įtvirtintos dar 2022 metais, tačiau situacija pasaulinėje jūros vėjo rinkoje yra pasikeitusi.
Anot ministerijos, investuotojai susiduria su tokiomis kliūtimis kaip aukštos palūkanos, po pandemijos sutrikusios tiekimo grandinės, pabrangusi įranga, sumažėjęs bankų ir fondų interesas finansuoti projektus. Tai rodo ir kitose šalyse neįvykę konkursai bei dalies nuostolius patiriančių vystytojų pasitraukimas iš anksčiau planuotų projektų.
D. Kreivio vertinimu, investuotojų planams įtakos galėjo turėti ir geopolitinė situacija regione.
„Planuojami du jūrinio vėjo elektrinių parkai užtikrins pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos suvartojimo, kas leis savarankiškai apsirūpinti elektros energija iš vietinių šaltinių bei panaikinti priklausomybę nuo elektros energijos importo“, – sako D. Kreivys.
Lietuva planuoja turėti du bendros 1,4 GW (gigavatų) jūrinio vėjo parkus.
Pagal kovo pabaigoje pristatytą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės (NENS) strategiją, Lietuva iki 2030 metų planuoja apsirūpinti elektra tik iš vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių. Šiuo metu atsinaujinanti energija sudaro apie 40 proc. viso sistemos poreikio, daugiausiai – saulės ir vėjo energijos. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, Lietuvoje pagaminamas elektros energijos perteklius patenkintų dalį Europos energijos poreikių, atsiradusių po energetinių resursų importo iš Rusijos sustabdymo. Taip pat strategija numato Lietuvos lyderystę žaliojo vandenilio pramonėje.
