aA
Dalis elektrą gaminančių vartotojų jau renkasi kitą atsiskaitymo su tinklais būdą, nes nuo metų pradžios pabrango populiariausias iš siūlomų variantų. Kai kurie „Delfi“ kalbinti vartotojai patvirtino, kad turėjo persvarstyti vadinamąjį „pasaugojimo mokestį“. Tuo metu ekspertai teigia, kad įsirengti saulės elektrinę apsimoka bet kuriuo atveju.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Šiuo metu galioja keturi variantai, kaip buitiniai gaminantys vartotojai gali atsiskaityti už pasinaudojimą elektros tinklais arba elektros „pasaugojimą“: mokėti už kilovatvalandę iš tinklo atgautos elektros, už kilovatą generuojamos galios, atiduoti procentinę dalį pagamintos elektros (kilovatvalandėmis) arba mokėti pagal persiuntimo paslaugos tarifą (pastaroji opcija įsigaliojo nuo šių metų sausio).

Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) tarybos narys Mantas Volkus trumpai apibendrina pasinaudojimo tinklais kainodaros pokyčius šiemet, palyginti su pernai: pirmasis variantas brango 32 proc., antrasis brango 56 proc. (pasak eksperto, pagal šį planą labiausiai pabrangimą pajus gaminantys vartotojai, esantys nutolusiuose parkuose – nebent imsis kitų veiksmų), o trečiasis planas „atpigo“ 64 proc.

„Atsiskaitymas „natūra“ (kilovatvalandėmis) tapo patrauklus, nes VERT, perskaičiuodama planus 2023-iems metams, objektyviai įvertino išaugusią elektros energijos vertę, kuri 2022 metais buvo visų laikų aukštumose. Tikėtina, kad didelė dalis esamų gaminančių vartotojų migruos į šį planą“, – „Delfi“ sakė M. Volkus.

Jis pridūrė, kad gaminantys vartotojai, siekdami maksimalios naudos turėtų: optimizuoti namų ūkio elektros energijos suvartojimo reikmes, tai yra, sumažinti jas 12 proc. arba įsivertinti tai, kad vėliau trūkstamą 12 proc. elektros energijos poreikį reikės įsigyti iš savo elektros tiekėjo – iš anksto sutarta fiksuota arba tuo metu faktine rinkos kaina.


Pastaba: iki 2022 metų birželio mėnesio buvo taikytas ir atsiskaitymas mišriu būdu (tuometinis trečias variantas), tai yra, už patiektos į elektros tinklus ir vėliau atgautos elektros energijos kilovatvalandę (kWh) ir už instaliuotą elektrinės generuojamos galios kilovatą (kW).

„Delfi“ kalbinti keli gaminantys vartotojai (GV) teigė, kad dabartinis trečias planas (atsiskaitymas kilovatvalandėmis) atrodo esąs naudingesnis (visi vardai pakeisti).

„Turiu 9 kW ant stogo, nuo sausio 1 dienos turiu trečią planą. Situacija nėra bloga, o pigus trečias planas, panašu, net padės sutaupyti daugiau nei 2022 metais“, – sako vilnietis Algimantas, iki tol naudojęsis pirmu variantu.

„Natūralu, pasikeitus kainai, žmonės daro pakeitimus. Tai aš irgi pasikeičiau planą į trečią. Mano jėgainės galingumas – 12 kW“, – sako Ignas, iki tol turėjęs antrą planą ir mokėjęs už instaliuotą galią.

„Nesijaučiu dideliu ekspertu, bet, be abejo, kaip ir kiekvienas normalus LR pilietis, visus brangimus vertinu neigiamai. Aišku, trečias variantas nepabrango, o netgi atpigo, tai jį keisti tikrai nematau prasmės ir lieku prie jo, nes mano atveju jis geriausias. Mano SE (saulės elektrinė) yra 9,9 kW“, – komentuoja kaunietis Rokas.

Saulės elektrinė
Saulės elektrinė
© Shutterstock

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) į klausimą, kas nutinka vartotojų sukauptoms kilovatvalandėms, jeigu jie keičia atsiskaitymo planą iš pirmo į trečią, teigė, kad klientų sukauptos kWh atsiskaitymo būdo keitimo metu nėra perskaičiuojamos.

„Tas veikia į abi puses – keičiant naudojimosi tinklais atsiskaitymo būdą iš 1 į 3 kliento sukauptam energijos kiekiui nebebus taikomas pirmo atsiskaitymo būdo mokestis.

Tačiau, pavyzdžiui, keičiant iš 3 atsiskaitymo būdo į 1 klientas ir kaupimo metu būtų sukaupęs mažiau kWh, bei jas atgaunant reikėtų susimokėti už kiekvieną atgautą kilovatvalandę“, – teigia ESO atstovas Paulius Kalmantas.

Anot jo, svarbu nepamiršti, kad yra taikomas 12 mėnesių atsiskaitymo būdo keitimo apribojimas.

„Taigi pakeitimą galima daryti tik kartą per metus, o per šį laikotarpį atsiskaitymo būdo galimi „išlošimai“ išsilygina“, – sako atstovas.

Lentelėje matyti nuo šių metų pradžios vykstantys pasikeitimai, daliai vartotojų nusprendžiant rinktis kitą planą


Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) paaiškino naujienų portalui, kokios yra tarifų keitimo priežastys.

Pasak reguliuotojo, pasinaudojimo tinklais paslaugos kainos apskaičiuojamos, įvertinus skirstomojo tinklo operatorių (ne tik ESO) planuojamus patirti kaštus.

„Iš esmės, jeigu visiems vartotojams didėja persiuntimo paslaugos kaina, tai ir buitiniams gaminantiems vartotojams didės (pasinaudojimo tinklais – red.) paslaugos kaina I-II ir
IV variantais. III variantu paslaugos kainos pokytis priklausys nuo minėtų kaštų ir nuo elektros energijos rinkos kainos pokyčių“, – sako VERT.

Mokesčio augimas privertė saulės elektrinių savininkus pasiskaičiuoti: ar dar apsimoka įsirengti
© Shutterstock

Taigi, kaip minėta, palyginti su 2022 metais, I ir II variantų kainos 2023 metais žemos įtampos tinkluose didėja, atitinkamai, 32 proc. ir 56 proc.

„Skirstymo paslaugos kaštų didėjimas ir atitinkamai didesnės kainos viršutinės ribos nustatymas lėmė ir (pasinaudojimo tinklais) paslaugos kainos 2023 metams didėjimą. Taip pat įtakos II varianto paslaugos kainos didėjimui turėjo skirtingas atgauto kiekio ir galios didėjimo tempas.

Pagal „Energijos skirstymo operatoriaus“ pateiktus duomenis, 2023 metais 1 kW elektrinės leistinai generuoti galiai tenka daugiau planuojamo atgauti elektros energijos kiekio, nei tai buvo 2022 metais (2023 m. 1 kW tenka apie 800 kWh, 2022 m. – 674 kWh, pokytis – apie 18 proc.)“, – sakoma VERT komentare.

III varianto paslaugos kaina (procentinis dydis) 2023 metais žemos įtampos tinkle mažėja 64 proc.

„Pagrindinė priežastis – reikšmingai išaugusi prognozuojama rinkos kaina (palyginus su 2022 metais didėjo 426 proc.)“, – teigiama komentare.

VERT pažymi, kad pagal įstatymą paslaugos kaina nustatoma vieniems kalendoriniams metams. Todėl 2024 metams bus nustatomos naujos kainos.

„III variantui paslaugos kainos dydžiui rinkos kaina turi esminės įtakos, todėl jei keisis rinkos kaina, tai tikrai keisis ir paslaugos kaina III variantu (išskyrus atvejį, jei rinkos kainos pokytis bus lygus paslaugos kaštų pokyčiui)“, – sako taryba.

Anot jos, rinkos kaina, nors ne taip aiškiai kaip III varianto paslaugos kainai, bet taip pat gali turėti įtakos I ir II variantais paskaičiuotos paslaugos kainos dydžiui.

„Kadangi skirstymo ir perdavimo operatoriai teikdami atitinkamai skirstymo ir perdavimo paslaugas taip pat naudoja elektros energiją savo reikmėms, be to, patiria technologinius nuostolius, kurių dydžiui įtakos turi rinkos kaina“, – aiškina VERT.

Infografikas parodo, kad nors I ir II variantų brangimas atrodo ryškus, pernai jie pigo:


VERT nuomone, saulės elektrinės atsiperkamumas turėtų būti vertinamas lyginant su tuo, kiek gaminančiam vartotojui reikėtų mokėti už elektros energiją, jeigu jis būtų likęs vartotoju, tai yra, jeigu visą elektrą pirktų iš elektros tiekėjo.

„Pastaruoju atveju, tai yra, kaip vartotojas, jis taip pat turėtų mokėti naudojimosi elektros tinklais mokestį – persiuntimo paslaugos kainą pagal pasirinktą tarifą.

Atkreipiame dėmesį, kad, pavyzdžiui, buitinis vartotojas, pasirinkęs standartinį vieno laiko zonos planą, už persiuntimo paslaugą 2023 metais mokės 32 proc. daugiau nei mokėjo 2022 metų I pusmetį. Taigi, vertinant tik persiuntimo paslaugos kainos pokytį su (pasinaudojimo tinklais) paslaugos kainos pokyčiu, atsiperkamumas šiuo atveju lieka nepakitęs“, – komentuoja VERT.

Taryba taip pat akcentuoja, jog esminis kriterijus, nuo ko priklauso atsiperkamumo laikotarpis, yra ne aptariamosios paslaugos kainos pokytis, o pačios elektros energijos (kaip produkto) rinkos kaina.

„Nes būtent nuo jos priklauso ir elektros energijos tiekėjų pasiūlytuose planuose nurodyta galutinė elektros energijos kaina, kurią moka vartotojas.

Atsižvelgiant į šią kainą, gaminantis vartotojas turėtų įsivertinti, kiek jis sutaupo būdamas gaminančiu vartotoju, o ne vartotoju, ir kiek metų reikia, kad sutaupyta suma būtų lygi elektrinės įrengimo kainai, tai yra, elektrinė atsipirktų“, – teigia reguliuojanti institucija.

Jos specialistai priduria, kad esant dabartinėms rinkoms kainoms „saulės elektrinių atsiperkamumas yra tik apie 3–5 metai“.

Mokesčio augimas privertė saulės elektrinių savininkus pasiskaičiuoti: ar dar apsimoka įsirengti
© Shutterstock

LSEA ekspertas M. Volkus įsitikinęs, kad saulės elektrinę turėti apsimoka.

„Vienareikšmiškai taip. Net ir susitaikius su gana drastiškai išaugusiais „pasinaudojimo tinklais“ įkainiais, tačiau vertinant nemažesnį APVA paramos intensyvumą ir 2023 metais: prognozuojama investicijos į saulės elektrinės atsipirkimo trukmė vidutiniškai tesiekia 3–5 metus.

Šiuo metu rinkoje elektros tiekėjų siūlomi aukštos fiksuotos kainos ir 24–36 mėnesių trukmės elektros tiekimo planai vartotojams nepalieka kitos alternatyvos, kaip tik įsirengti saulės elektrinę“, – teigia M. Volkus.

„Delfi“ kalbintas Šarūnas iš Vilniaus rajono sako, kad pasistatė galingesnę saulės elektrinę (SE) negu reikia ir jau pasirinko III planą. Vyras teigia, jog būtų tą planą nuo naujų metų pasirinkęs net ir su 33 proc. rodikliu (toks atiduodamų kilovatvalandžių kiekis galiojo pernai, o šiemet – 12 proc.). Anksčiau plano nesirinkęs, nes nebūtų užtekę energijos – saulės elektrinė veikianti tik nuo 2022 metų liepos.

„Kai brango 1 ir 2 planas, o 3 sąlyginai pigo, tai iš esmės tik išimtiniais atvejais 3 planas neapsimoka. Jėgainė – 10 kW. Pagal neidealius kampus ir šešėlius (metinė – red.) gamyba bus apie 8500–9000 kWh. Metinis suvartojimas – 6000 kWh. Tai rezervas buvo 3 planui ar elektromobiliui, kurio dar neturiu“, – kalba Šarūnas.

Virgilijus iš sostinės yra nutolęs gaminantis vartotojas. Jis sako, kad 186 kv. metrų ploto name gyvena 4 asmenų šeima, šildosi dujomis, elektra naudojama apšvietimui ir maistui gaminti, elektromobilių ar hibridinių transporto priemonių nėra.

„Mano elektrinę tuoj baigs montuoti pas uošvius Marijampolėje ant ūkinio pastato. Galia – 10 kW. Elektrą gaminsiu ten, o vartosiu Vilniuje“, – teigia pašnekovas.

Anot jo, pagal internete rastą aplikaciją jis pasiskaičiavo, kad geriausia bus rinktis III planą.

Saulės elektrinė
Saulės elektrinė
© Shutterstock


„Mano aplinkoje žmonės, turintys tokio pajėgumo elektrines bei panašiai suvartojantys, taip pat pasirinko III planą.

Situaciją vertinu taip: iki 2022 12 31 buvau fiksavęs kainą 15 ct dieną ir 12 ct naktį „Ignityje“, nes prieš dvejus metus papuoliau pagal suvartojimą į I grupę (liberalizacijos procese – red.). Dabar perbėgus per kelis tiekėjus, mano kaina fiksuota 36 ct/33 ct“, – skaičiuoja vyras.

Jo teigimu, jeigu su valstybine kompensacija elektra kainuoja 28 centus už kWh, tai jam – formaliai vertinant – su III planu elektra nekainuos nieko, nes teoriškai pasigamins daugiau negu suvartoja, tad bus nesunku atiduoti 12 proc. pagamintos elektros.

„Tačiau – įvertinant realius kaštus (jėgainės statybos, įvado atvedimo ir kt.), mano suvartojamos elektros kWh kaina bus 6–10 centų už kWh. Man tai atrodo patraukli investicija, nes aš įdėjau savo laiko, pastangų ir finansų ir iš to žadu sutaupyti ilguoju periodu.

Šiuo metu esamomis sąlygomis (valstybės kompensacija, elektros kaštai, elektrinių įrengimo kaštai) man elektrinė turėtų atsipirkti per 3–4 metus (mano įrengtos elektrinės parametrai leidžia jai veikti 20–25 metus)“, – teigia Virgilijus.

Jis svarsto pagal galimybes įsigyti ir dalį nutolusių vėjo jėgainių, nes prognozuoja augsiantį elektros suvartojimą namuose.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(65 žmonės įvertino)
2.7231

Sąskaita už laiptinės elektrą išgąsdino ne juokais – tokių kainų nėra buvę (7)

Didelė elektros sąskaita gali pasiekti gyventojus ne vien už suvartojimą bute, bet ir už bendrų...

„Litgrid“ metų apžvalga: pernai elektros perdavė mažiau, bet uždirbo 50 proc. daugiau nei 2021-aisiais

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „ Litgrid “ pernai įgyvendino svarbiausius...

„Amber Grid“ 2022 metų pajamos siekė 98,2 mln. eurų, transportuota 64 TWh dujų

Dujų perdavimo sistemos operatorius „ Amber Grid “ kartu su dukterine įmone dujų birža „ GET...

Naftos kainos šiek tiek ūgtelėjo

Naftos kainos pirmadienį šiek tiek ūgtelėjo, praneša agentūra „Reuters“.

„Invega“ stabdo vienos skatinamosios finansinės priemonės veikimą: paskutines paraiškas galima teikti iki vasario 17 d.

Nacionalinė plėtros įstaiga „ Investicijų ir verslo garantijos “ („ Invega “) praneša nuo...

Top naujienos

Toliau narsto galimą informacijos nutekėjimą Bartoševičiui: vienas generalinės prokurorės veiksmas – labai keistas (14)

Seimo opozicija toliau renka parašus ir dar šią savaitę žada neeilinę Seimo sesiją dėl galimai...

Sąskaita už laiptinės elektrą išgąsdino ne juokais – tokių kainų nėra buvę (7)

Didelė elektros sąskaita gali pasiekti gyventojus ne vien už suvartojimą bute, bet ir už bendrų...

Penktą nesėkmę iš eilės sugėręs Maksvytis: nenoriu savęs teisinti, „Vilkai“ buvo stipresni (2)

Kazys Maksvytis turėjo priekaištų savo auklėtiniams, kurie Alytuje 75:80 (17:23, 16:16, 19:19,...

Bloomberg News

Dugnas dar nepasiektas: Kinija staiga pakeitė retoriką (4)

Staigus Pekino perėjimas nuo apgailestavimo iki grasinimo atsakomaisiais veiksmais dėl Jungtinių...

Įtempta Vilniuje dingusio 15-mečio paieška: savanoriai rado daugiau paauglio daiktų rastas telefonas ir banko kortelė (7)

Vilniuje tęsiama šeštadienį dingusio nepilnamečio Mykolo Davidonio paieška, prie jos prisidėjo...

Sinoptikai turi gerų naujienų: turėtume pasimėgauti bent keliomis gražiomis dienomis (1)

Antradienio dieną virš šalies stiprėjantis aukšto atmosferos slėgio laukas atneš ramius orus....

Netikėtumas Alytuje: Kurtinaičio kompanija patiesė „Žalgirį“ (7)

Alytaus „Wolves“ (13-5) komanda pradžiugino savo sirgalius skambiausia šio sezono pergale...

Dėl skaudžios išdavystės Juozo svajonė tapti gydytoju sudužo: vos ištvėrė kraupią sovietų mėsmalę

99-erių Juozo Karsokos kadaise puoselėta svajonė tapti mediku sudužo susidūrusi su sovietine...

Apie ką vyrai meluoja dažniausiai? 10 temų, kurias moterys turėtų vertinti itin atsargiai

Mes visi bent kartą gyvenime esame sumelavę. Baltas melas , juodas ar rožinis – visai nėra...

Kasdienybės herojai. Baukutė apie teismus, vyro kerštą bei meilę sau ir kaip ūkininkas Petras tapo žvaigžde (2)

Atrodytų, žinoma aktorė, buvusi Seimo narė Asta Baukutė jau kuris laikas dingusi iš viešumos,...