„Ką mes darysime – pamatysime. Visos opcijos yra ant stalo, svarstysime ir žiūrėsime ką daryti. (...) BRELL sutartis nurodo bendrą veikimą vienoje sistemoje. Norint iš sistemos išeiti ar bent turėti atrištas rankas iš jos išeiti, (pirmiausia – ELTA) iš BRELL sutarties reikia išeiti“, – pirmadienį žurnalistams teigė R. Masiulis.
Apsispręsti dėl BRELL sutarties nepratęsimo Lietuva turėtų iki rugpjūčio 7 d. – tai terminas, 6 mėnesiai nuo kurio sutartis atsinaujina.
„Sutartis automatiškai nepratęsiama, jeigu viena šalis paskelbia, kad ji iš jos (sutarties – ELTA) išeina. Bet kitos šalys yra laisvos sudaryti naują sutartį“, – pažymėjo jis.
R. Masiulis aiškino, kad Lietuva šiuo metu svarsto visus įmanomus variantus, tačiau šiai dienai plačiau apie galimus sprendimus jis tikina pakomentuoti negalįs. „Litgrid“ vadovas tikino, kad jeigu viena iš šalių paskelbtų apie išėjimą iš sutarties, likusioms reikėtų pasirašyti sutartį būtent su Rusija.
„Su agresoriumi dirbti kartu, kad šiek tiek kelias centais tai apsimoka, nemanau, jog yra teisingas pasirinkimas. Lietuvoje tiek ir mes įmonėje, tiek politinė valdžia, opozicija, visos institucijos lygiai taip mato, kad būti su agresoriumi viename tinkle nėra ateitis ir mes iš to norime išeiti kaip įmanoma greičiau“, – motyvus trauktis iš BRELL žiedo akcentavo „Litgrid“ vadovas.
„Mūsų specialistai yra paskaičiavę, kad techniškai tai greičiausiai įmanoma 2024 m. pradžioje, to mes ir siekiame“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.
Lietuva siekia sinchronizaciją įgyvendinti iki 2024 m. vasario – tam jau šį rugpjūtį Baltijos šalims būtina paskelbti apie planus nebepratęsti BRELL sutarties. Aktyviai to siekiantis Vilnius kol kas nesulaukė Latvijos ir Estijos pritarimo sinchronizuotis anksčiau.
Ruošdamasi atsijungimui nuo BRELL, „Litgrid“ dar balandį atliko izoliuoto elektros sistemos darbo bandymą, kurio metu šalies elektros sistema pirmąkart veikė savarankiškai. „Litgrid“ vadovas R. Masiulis ir energetikos ministras Dainius Kreivys po bandymo patikino, jog jis įgyvendintas sklandžiai ir partnerėms turėtų įrodyti, jog sinchronizuotis jau kitąmet yra saugu.
Visgi, pirmadienį „Litgrid“ vadovas LRT radijui nurodė manąs, kad Baltijos šalių sinchronizacija veikiausiai vyks ne pagal Lietuvos planus, mat, pasak jo, nei Latvija, nei Estija rimtai nesiruošė atsijungimui nuo BRELL žiedo.
Pirmadienį Vyriausybėje planuojamas Sinchronizacijos komisijos posėdis, o Prezidentūra artimiausiu metu ketina šaukti Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį bei aptarti Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacijos su Vakarų tinklais klausimus.
