Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse augo 3 proc. – nuo 101 iki 104 eurų už megavatvalandę (MWh).
Anot „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo Liutauro Varanavičiaus, lapkričio 13–19 dienomis šalyje fiksuotas ir vienas didžiausių elektros suvartojimų šiemet. Tai ir lėmė išaugusias elektros kainas regione, sako jis.
„Praėjusią savaitę atšalus orams sparčiai augo elektros suvartojimas. Visose Baltijos šalyse suvartojimas augo gana sparčiai, o labiausiai ūgtelėjo Estijoje – net 9 procentais nuo 156 GWh iki 170 GWh. Lietuvoje elektros vartojimas siekė net 248 GWh, paskutinį kartą tiek daug elektros vartojome paskutinę sausio savaitę. Baltijos šalyse augančią paklausą padėjo užtikrinti didesnė Latvijos šiluminių ir hidroelektrinių gamyba. Auganti paklausa dėl krentančių temperatūrų stebima ir kitose regiono šalyse, o dėl to auga ir elektros kainos. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę dienos kaina net du kartus visose „Nord Pool“ prekybos zonose perkopė 100 Eur/MWh ribą. O „Nord Pool“ sistemos dienos kaina penktadienį siekė 117 Eur/MWh – tai aukščiausia kaina nuo kovo 8 d. Prie tokios situacijos prisideda ir mažėjusi vėjo jėgainių generacija“, – pranešime pažymėjo L. Varanavičius.
„Litgrid“ duomenimis, praėjusią savaitę Lietuvoje suvartota nuo 231 iki 248 gigavatvalandžių (GWh) –7 proc. daugiau nei prieš savaitę.
Šalies elektrinės pagamino70 GWh elektros energijos – 18 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 85 GWh. Per savaitę vėjo elektrinės pagamino 39 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 28 proc., hidroelektrinės – 18 proc., saulės elektrinės – 4 proc., o kitos elektrinės – 10 procentus.
Elektros importas augo 19 proc., nuo 176 iki 209 GWh. 56 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 27 proc. – iš Latvijos ir likę 17 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo maždaug penktadaliu, nuo 21 GWh iki 17 GWh. 88 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o 12 proc. į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 25 proc. Lenkijos kryptimi ir 43 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 99 proc. Lietuvos kryptimi.
