Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrai praėjusį penktadienį pritarė kelioms priemonėms, kaip riboti elektros paklausą ir kartu perskirstyti energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių pajamų dalį galutiniams vartotojams, pranešė ES Taryba. Galutinių sprendimų tikimasi šį mėnesį.
Lietuva iš visų sprendimų, kurie pateikti Bendrijoje, labiausiai laukia dujų kainų ribojimo, tačiau Europos Komisija (EK) rugsėjo viduryje jo net nepristatė, o ir praėjusį penktadienį susirinkę ministrai to nesvarstė. Tačiau dabar prie šio klausimo grįžtama, kaip rodo EK vadovės naujausi komentarai.
Norvegijos energetikos tyrimų kompanijos „Volue Insight“ vyresnysis analitikas Bjornas Inge Vikas pirmadienį sakė „Delfi“, kad taikyti kainų „lubas“, tuo pačiu metu nerizikuojant ir nelauktomis pasekmėmis, yra sunku.
„Gali būti pažeista pasiūlos ir paklausos pusiausvyra, o kartu „lubos“ gali pakenkti ir iniciatyvoms sumažinti paklausą (tai yra, taupymo iniciatyvoms – red.). Paklausos sumažinimas yra kertinis dalykas Europai norint išgyventi žiemą, tuo pačiu metu didinant ir ne rusiškų dujų pasiūlą (suskystintos gamtinės dujos (SGD), Norvegija, Afrika)“, – teigia analitikas.
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sako, kad dujų kainų ribojimas Lietuvai būtų naudingas.
„Tai suprantama, nes juk dabar Portugalijoje ir Ispanijoje nustatė tą kainų ribą, tas dujas, kurias perka elektros gamintojai, jas subsidijuoja, elektros gamintojai moka mažesnę kainą negu rinkos kainą, o tą skirtumą padengia vyriausybė.
Matome, kad elektros kainos pasidarė labai neaukštos ir tuo netgi naudojasi prancūzai, kiek ten gali nupirkti iš Ispanijos“, – sakė V. Jankauskas.
Jis pridūrė, kad tokios schemos veiksmingumui svarbu, jog jai pritartų visas regionas, antraip vienoje šalyje įgyvendinus, naudosis kitos. Energetikos eksperto teigimu, sunku pasakyti, ar vertėtų siekti plataus masto „lubų“ dujoms, ar siauresnio.
„Kai kuriose šalyse dujos yra pagrindinis (šaltinis) elektros gamybai, bet taip pat nemažai naudoja pramonė. Toje pačioje Vokietijoje juk yra pramonė didelis dujų naudotojas. Taip pat ten daug gyventojų, kurie šildosi dujomis“, – sako jis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) lektorius Romas Švedas linkęs pritarti platesniam dujų kainų ribojimo modeliui, o ne vien, pavyzdžiui, „luboms“ dujinei elektros gamybai.
„Gan sunku paskui būtų atskirti, kur čia elektra, kur ne. Įmonių, kurios perka, atžvilgiu, vėlgi tada atsirastų neaiškumas: jeigu elektros gamybai – žemesnė kaina, jeigu ne elektros – tai aukštesnė (…). Tai tik apsunkintų sistemą ir jos suvaldymą.
Įvesti „lubas“ ir tiek. Nes energijos rūšys yra susijusios, jas galima viena kitą pakeisti, persipynusios, tai po tokių pasvarstymų būtų daugiau neaiškumų, nei aiškumo. Įvesti „lubas“ Kremliui ir taškas“, – sako R. Švedas.
Anot jo, apskritai klausimas dėl dujų keliamas teisingai, nes „iš Europos Sąjungos pusės reikia parodyti, kad Sąjunga gali priimti veiksmingą Kremliaus atžvilgiu sprendimą“.
„Tikimybė, kiek tokie sprendimai bus priimti, čia jau kitas klausimas, nes reikia sutarimo tarp ES šalių narių. Tikimybė dėl naftos yra didesnė nei dėl dujų. Dėl dujų pritariančių šalių narių skaičius yra mažesnis. Bet, mano vertinimu, tai nereiškia, kad nereikia kelti to klausimo“, – sako R. Švedas.
Analitikas iš Norvegijos B. I. Vikas sako, kad ribojimų uždėjimas kuriam nors vienam šaltiniui (tarkime, Norvegijai ar Rusijai) tik sumažins to šaltinio kainas, ir gali menkai tepaveikti kainas apskritai, nes bus prieinami kiti kanalai (pavyzdžiui, SGD).
„Nežinau, koks bus politikų sprendimas, tačiau žinau, jog šios diskusijos yra sudėtingos. Jeigu jie tęs pokalbius šia kryptimi, manau, jog labiausiai tikėtina yra švelnesnė intervencija, užuot uždėjus griežtas plataus pobūdžio „lubas“ didmeninei dujų kainai ar visam importui“, – kalbėjo ekspertas.
Dujų kainų dinamika Europoje per 5 metus (TTF, šaltinis: tradingeconomics.com) (Eur/MWh)
Pasikeitęs tonas
EK pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį teigė, kad Europos Sąjunga yra „pasirengusi diskutuoti“ dėl dujų kainų viršutinės ribos, skelbia BNS.
„Esame pasirengę diskutuoti dėl dujų, naudojamų elektros gamybai, kainų viršutinės ribos“, – Strasbūre posėdžiaujantiems Europos Parlamento nariams pranešė U. von der Leyen.
„Ši viršutinė riba taip pat būtų pirmas žingsnis kelyje į struktūrinę reformą ir bendrą mūsų elektros rinkos reformą“, – pridūrė ji.
U. von der Leyen nepatikslino, ar siūloma viršutinė kainų riba apimtų visą dujų importą – ne tik dujas, kurios daugiausia atkeliauja vamzdynais iš Rusijos, bet ir SGD, kurios gali būti gabenamos iš viso pasaulio.
Briuselis yra palankiai pasisisakęs apie dujotiekiais tiekiamų dujų kainų apribojimus, siekdamas sumažinti Rusijos eksportą ir sutrukdyti gauti pajamas, kuriomis finansuojamas karas Ukrainoje. Vis dėlto kalbant apie SGD kainų ribų nustatymą baiminamasi, jog pardavėjai gali tiesiog nukreipti tiekimą į kitas rinkas.
V. Jankauskas sako, kad tuo metu, kai Vokietija ir Nyderlandai priešinasi idėjai dėl kainų ribojimo, pasiekti sutarimą bus sunku.
„Argumentas yra toks: o ką jeigu dabar nustatysime kainų viršutinę ribą ir žiemą bus labai didelė paklausa, kainos tarptautinėse rinkose bus aukštesnės ir tų dujų pas mus tiesiog niekas nenorės vežti? Tai ar nebus tokių problemų, kad neturėsime dujų. Tie argumentai, aišku, labai rimti.
Buvo pirmas variantas nustatyti tik rusiškų dujų kainų (ribojimus), tai tada rusai pasakė jūs visai negausite dujų“. Dabar tokia pati baimė, kad gali taip būti ir bendrai su dujomis, jeigu bus nustatyta tokia riba“, – sako V. Jankauskas.
Reaguodamas į EK pirmininkės pasiūlymą ir komentuodamas galimybę susitarti ekspertas vis dėlto linkęs manyti, kad derybos bus labai sunkios. Susitarti esą gali pavykti dėl siauresnio kompromiso.
„Manau, kad derybos sunkios, ypač jeigu kalbame, kad bendrai nustatytume kažkokią ribą dujų kainoms. Kalbami ir kiti variantai: galbūt nustatyti tiktai elektros gamybai – gal kompromisą galima rasti, bet šiaip manau, kad tikrai bus labai sunku. Šiandien žiūriu komentarus iš užsienio ekspertų, kad neaišku, ar nebus, jog visai dujų negausime“, – kalbėjo V. Jankauskas.
B. I. Vikas sako, kad priklausomai nuo to, kokios „lubos“ nustatytos, jos gali pastebimai sumažinti elektros kainą, tačiau kartu – ir padidinti dujų suvartojimą.
„Europos Komisija suvokia šią riziką ir yra užsiminusi keletą kartų dėl poreikio taikyti papildomas priemones, kurios subalansuotų minėtą riziką“, – sako analitikas.
Jis teigia manantis, kad dujų kainų ribojimas vis dėlto nėra pati geriausia išeitis.
„Asmeniškai, sutikčiau su Norvegijos ministru pirmininku, kad kainų „lubos“ nėra tinkamas „vaistas“. Tam tikras aukštų pajamų perskirstymas elektros ir dujų gamintojams jau dabar yra užtikrinamas, tačiau jis turi būti atsietas nuo energijos sąskaitų pramonei ir buitiniams vartotojams, idant nebūtų pažeista rinka ir iniciatyvos mažinti paklausą“, – sako B. I. Vikas.
Norvegija, stambi dujų eksportuotoja, nepriklauso Europos Sąjungai, tačiau siūlymui taikyti „lubas“ prieštarauja ir bloko narės – Nyderlandai, Vokietija, Austrija. Prieš rugsėjo 30 dienos ES Tarybą 15-a energetikos ministrų laišku kreipėsi į ES komisarę Kadri Simson su prašymu apsvarstyti kainų ribas, kurios „turėtų būti taikomos didmeninėms gamtinių dujų transakcijoms ir neapribotos importu iš konkrečių jurisdikcijų“, teigiama laiške, kurį pasirašė ir Prancūzijos, Italijos, Lenkijos ministrai.
Energetikos ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad dujų kainos apribojimas yra vienintelė priemonė, galinti išspręsti aukštų energijos kainų problemą visoje Europoje. To galima pasiekti dviejų žingsnių strategija.
„Siūlome veikti nedelsiant ir nustatyti viršutinę kainos ribą gamtinėms dujoms, naudojamoms elektros generacijai. Antras žingsnis, kurio turėtume imtis, yra nustatyti viršutinę kainų ribą gamtinėms dujoms didmeninėje rinkoje.
EK siūlomas viršutinės kainų ribos nustatytas vien tik dujotiekiais importuojamoms gamtinėms dujoms (iš esmės, rusiškoms – red.), nesprendžia kainų problemos ir nemažina finansinės naštos buitiniams energijos vartotojams ir verslui“, – ministerijos pranešime cituotas D. Kreivys.
Ketvirtadienį socialiniame tinkle jis rašė, kad trečiadienį „kiek netikėtai gavome Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen laišką šalims narėms ir EVT (Europos Vadovų Tarybai - red.), skirtą europinei energetikos kainų mažinimo politikai apibrėžti“.
Anot jo, „lūžis“, tikėtina įvyko po praėjusio penktadienio ES Tarybos.
„Laiško turinys labai džiugina ir atliepia tą Lietuvos darbą, kuris pastaruosius mėnesius buvo vykdomas Briuselyje per pokalbius su EK ir šalimis narėmis. Visi U. von der Leyen laiške minimi priemonių punktai atitinka tai, ko mes siekėme ir dėl ko dirbome“, – aiškina ministras.
Pasak D. Kreivio, siūloma Europos energetikos platformos pagrindu bendrai, visos ES lygiu, pirkti dujas iš patikimų partnerių (JAV ir Norvegijos) bei šias dujas saugoti. Taip siekiama išvengti situacijos, kai šalys narės tarpusavyje konkuruoja dėl rinkoje esančių dujų ir taip kelia dujų kainas.
Kartu teikiamas siūlymas sukurti naują, šiandienines realijas atliepiantį ES dujų kainos indeksą, skelbiama nauja investicijų į energetikos infrastruktūrą banga.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ketvirtadienį Prahoje vykstančioje neformalioje Europos vadovų taryboje (EVT), sprendimai dėl dujų kainos „lubų“ bei kitų priemonių, energetinei krizei suvaldyti nebus priimti. Jis tikisi, kad sprendimas bus priimtas mėnesio pabaigoje, pranešė ELTA.
Jis teigia, jog ES šalių atstovai turi įvertinti skirtingas pozicijas, nes 17 valstybių remia Lietuvos poziciją dėl dujų kainų „lubų", tačiau yra šalių, kurios laikosi kitokios pozicijos.
„Kai kurios kategoriškai nusiteikusios kitoje pusėje. Nesakyčiau, kad labai kategoriškai, bet vis dėlto Vokietija ir kai kurios kitos valstybės ieško nacionalinių sprendimo būdų dujų kainai suvaldyti ir Komisija čia atsistoja į tam tikrą kompromiso poziciją ieškodama pasiūlymų, kurie atitiktų abiejų pusių interesus“, – sakė šalies vadovas.
