Įstatymo pakeitimo pasiūlymą pristatęs Eligijus Masiulis teigė, kad liberalų įsitikinimu pagrindinė priežastis, kodėl nepavyksta pažaboti šilumos kainų augimo, yra ta, jog šilumos ūkyje nėra realios konkurencijos tarp šilumos gamintojų.
„Nors ir dabar galiojantis įstatymas numato, kad tokia konkurencija teoriškai įstatymais yra numatyta, tačiau pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenis Lietuvoje 2011 m. buvo tik 20 nepriklausomų šilumos gamintojų, iš kurių 10 šilumą teikė Klaipėdos ir Panevėžio savivaldybėse. Akivaizdu, kad ypatingai didžiuosiuose miestuose visgi šilumos gamyba yra labai aiškiai koncentruota į monopolijas, vieninteles rankas ir įstatymas, nors gražiai skamba, realiai yra neįgyvendinamas“, - kalbėjo E. Masiulis.
Liberalų sąjūdžio frakcijos, parengusios įstatymo pataisas, atstovas tikino, kad įstatymo pakeitimas „radikaliai pakeistų iki šiol funkcionavusį šilumos ūkį“. „Priėmus teikiamą įstatymo projektą būtų atskirtos trys pagrindinės su šilumos ūkiu susijusios funkcijos: gamybos, perdavimo ir tiekimo. Šilumos tiekėjais, skirtingai nei šiuo metu galiojančiame įstatyme, būtų vadinamos įmonės ar asmenys, kurie valdys pastatų, taip pat ir daugiabučių namų, šilumos punktus daugiabučių namų savininkų bendrijoms arba tokius namus administruojančioms įmonėms arba jų įgaliotiems asmenims, kurie tieks šilumą bei karštą vandenį vartotojams.
Tokie tiekėjai šilumą pirktų iš šilumos perdavėjų. Tai jau antroji šilumos ūkio grandis. Šiuo atveju mes matome, kad būtent šilumos perdavėjai, liaudiškai sakant „vamzdynai“ ir su jais susijusi infrastruktūra, turėtų likti išimtinai savivaldybių nuosavybėje ir užtikrinti viešas prieigas prie perdavimo visiems norintiems dalyvauti šilumos gamyboje“, - pasiūlymą dėstė E. Masiulis. Pasiūlymas turėtų galioti savivaldybėms, kuriose yra daugiau nei 50 tūkst. šilumos vartotojų, tačiau ir kitų savivaldybių tarybos tokį atskyrimą galėtų taikyti savo sprendimu.
Kitas Liberalų sąjūdžio frakcijos pasiūlymas - šilumos perdavimo veiklą atskirti nuo šilumos gamybos veiklos ir tiekimo veiklos. Be to, siūlyta įvesti ribojimus, kurie savivaldybių šilumos ūkiuose neleistų veikti nei horizontalioms, nei vertikalioms monopolijoms.
Socialdemokratas Jonas Juozapaitis kritikavo E. Masiulio pasiūlymą teigdamas, kad atskyrus šilumos ūkio veikėjus, turėtų atsirasti naujos institucijos, kurioms reikėtų papildomų kaštų, o juos vėl tektų apmokėti gyventojams.
Kęstutis Daukšys prašė paaiškinti, kaip įmanoma sukurti konkurenciją miestų rajonuose. „Ar įmanoma sukurti Lazdynuose (red. Vilniaus mikrorajonas) konkurenciją ir padaryti, kad Lazdynai pirktų iš keturių skirtingų šilumos šaltinių, kur galėtų kiekvienas butas pasirinkti?“, - retoriškai klausė parlamentaras.
Valentinas Mazuronis iš E. Masiulio reikalavo ne įsitikinimų, o realių paskaičiavimų. „Tai, ką jūs siūlote, šilumos kainas pakels į viršų ir labai stipriai, ypatingai rajonuose, neskaitant Vilniaus, kuris yra šiek tiek didesnis ir gal yra šiokios tokios prielaidos realiai konkurencijai, apie kurią jūs kalbate; rajonuose ir visur kitur – tai yra teorinė schema ir daugiau nieko“, - liberalų pasiūlymą kritikavo Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas.
Po Seimo balsavimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pasiūlymas dėl Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo grąžintas tobulinti.
