Pagal barometrą, Estijos prekybos vietose vidutinė mėnesio elektros energijos kaina buvo 40,99 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijos prekybos vietose – 41,10 euro už MWh. Lietuvoje kaina padidėjo iki 41,19 euro už MWh.
Nurodoma, kad elektros energijos kainų dinamikai Šiaurės šalyse didelės įtakos turėjo šiltesni orai regione, gausūs krituliai ir dideli vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai – jie „Nord Pool“ regione buvo 29 proc. didesni nei spalį ir 76 proc. didesni nei praėjusių metų lapkritį. Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė svyravo nuo minus 1,73 euro už MWh iki 254,44 euro už megavatą (MW).
„Lapkričio mėnesį Baltijos šalyse elektros energijos kainoms didžiausią įtaką darė dideli vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai mažos paklausos sąlygomis. Kainų augimui įtakos taip pat turėjo ir šalių iš Švedijos SE4 zonos kainos, kurias koregavo mažesni gamybiniai pajėgumai atominėse elektrinėse. Kainų skirtumas padidėjo ir dėl jungčių apribojimų tarp Švedijos ir Norvegijos“, – sako „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.
Jis taip pat akcentuoja, kad nuo lapkričio pradžios Lietuva uždarė Baltarusijos ir Lietuvos sieną elektros energijos importui iš trečiųjų šalių į Baltijos šalis, nes Baltarusijoje buvo pradėta eksploatuoti Astravo atominė elektrinė.
Baltijos šalyse elektros energijos suvartojimas lapkritį, palyginti su praėjusių metų lapkričiu, sumažėjo 2 proc., iki 2 368 gigavatvalandžių (GWh). Latvijoje elektros energijos suvartojimas sumažėjo 3 proc., iki 606 GWh, Estijoje – 4 proc., iki 714 GWh. Lietuvoje suvartojimas siekė 1 019 GWh, ir, palyginti su praėjusių metų lapkričiu, nepakito.
Lapkritį Baltijos šalyse pagamintos elektros energijos kiekis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, padidėjo 14 proc., iki 1 298 GWh. Lietuvoje elektros energijos gamyba padidėjo 8 proc., iki 425 GWh, Latvijoje – 39 proc,. iki 453 GWh. Estijoje, palyginti su ankstesniu 420 GWh lygiu, gamybiniai pajėgumai nepakito.
Praėjusį mėnesį generavimas Baltijos šalyse sudarė 55 proc. visos suvartojamos elektros energijos. Latvijoje gamybos ir suvartojimo santykis buvo 75 proc., Estijoje – 59 proc., o Lietuvoje – 41 proc..
