„Anksčiau, apie 2010 metus, jau teko girdėti, kad Kuršių nerijoje yra (elektros tiekimo – BNS) patikimumo problemų ir kad ruošiamasi stiprinti skirstomuosius tinklus. Kadangi ta skirstomųjų tinklų linija perduoda mažas galias, tai yra visiškai vietinis klausimas, kaip stiprinti Kuršių nerijos dalį būtent Kaliningrado srityje“, – BNS antradienį teigė „Litgrid“ generalinis direktorius D. Virbickas.
„Kalbama apie skirstomųjų tinklų pastiprinimą Kaliningrado srityje, kad galima būtų žemos įtampos jungtį su Lietuva laikyti kaip rezervinę“, – pridūrė jis.
Pasak jo, Rusijos Kuršių Nerijos dalies atjungimo nuo Lietuvos nereikėtų sieti su Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimu su Europos tinklais.
„To negalima tiesiogiai sieti su sinchronizacijos planu, nes ten kalbama apie elektros greitkelius, perdavimo tinklo linijas. Ar sinchronizacija būtų, ar jos nebūtų, jie būtų tai darę – Rusijos dalyje buvo elektros tiekimo patikimumo problemų“, – tikino D. Virbickas.
Antradienį pranešta, kad nuo lapkričio visą Rusijai priklausančią Kuršių nerijos teritoriją elektra aprūpina „Jantarenergo“, o jungtis su pastote Nidoje tapo atsargine. „Jantarenergo“ teigimu, tai istorinis įvykis, nes iki šiol gyventojams Kuršių nerijoje elektra buvo tiekiama iš Lietuvos.
Baltijos šalys iki 2025 metų ketina sinchronizuoti savo elektros tinklus su Europos tinklais ir desinchronizuoti juos nuo Maskvos valdomo energetikos tinklo (BRELL). Anot Rusijos valdžios atstovų, tai gali sukelti Kaliningrado srities aprūpinimo elektra problemų, tačiau jas tikimasi sėkmingai išspręsti.
Šių metų kovą paskelbtame Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, kad Rusija jau nuo 2014 metų pertvarko savo energetikos sistemą, kad ji galėtų veikti izoliuotai. Kaliningrado srityje pradėjo veikti dvi naujos elektrinės, rekonstruojami elektros tinklai, plečiama požeminė dujų saugykla, statomas suskystintųjų dujų terminalas.
Rusija projektus Kalinigrado srityje planuojama baigti iki 2020 metų, gerokai anksčiau, nei Baltijos šalys planuoja atsijungti nuo BRELL. Kai kurių Lietuvos politikų ir analitikų teigimu, tai kelia riziką, kad Rusija gali nuspręsti atjungti Baltijos šalis nuo BRELL anksčiau, nei šios valstybės sinchronizuosis su Europos tinklais.
Baltijos šalių sinchronizavimas su Euroopa, pagal patvirtiną scenarijų, vyks per jau veikiančią „LitPol Link“ jungtį ir naują jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos, bei hidroelektrinėse trijose Baltijos šalyse įrengtus sinchroninius kompensatorius. Neoficialiais duomenimis, projekto vertė siektų apie 1,4 mlrd. eurų, tikimasi, kad Europos Sąjunga skirs 75 proc. lėšų.