Apie tai ministras ketvirtadienį kalbėjo Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje.
„Situaciją šiandien turime tokią, kad Vyriausybei patvirtinus planą B, pradėjus aktyvius veiksmus iš Lietuvos pusės, nes turėjome per 10 derybų raundų, tos diskusijos vyko gana vangiai, prieš pabaigą buvo pagreitėję, buvo tokie kompromisiniai pasiūlymai iš Latvijos pusės.
Bet kompromisas buvo, kad įleisime pusę kiekio nuo to, kas buvo, kas teka iš Baltarusijos. Kadangi su tais skaičiais mes nesutikome, Vyriausybėje buvo priimtas sprendimas, kad mes tvirtiname savo metodiką, kurią paruošė perdavimo tinklo operatorius. Reguliatorius naują metodologiją priėmė, o joje vienas esminis dalykas pakeitė visą situaciją.
Mes perėmėme į rankas galimybę nustatyti tinklo fizinio pralaidumo dydį. Dabar matome, kad pagal mūsų fizinio pralaidumo dydį, realiai svyruoja ir fizinis srautas, kuris atiteka iš Baltarusijos pusės. Išskyrus tuos atvejus, kai srautas pasisuka į kitą pusę“, – kalbėjo D. Kreivys.
Jis papasakojo, kaip Lietuvai pavyko tai padaryti.
„Pagal BRELL susitarimą šis dydis buvo skaičiuojamas pagal atitinkamus BRELL protokolus, kurie yra po BRELL sutartimi, inicijavus nenugalimos jėgos (force majeure) išimtį, kuri yra sutartyje. Tai patvirtinus Pramonės ir prekybos rūmams, mes gavome galimybę nustatyti įstatyminę nuostatą, kad fizinis srautas turi būti toks BRELL žiede iš Baltarusijos, kuris užtikrintų sistemos saugumą. „Litgrid“ kiekvieną dieną nustato lygį, kurį paskaičiuoja pagal 6 parametrus – nustato, kokio dydžio fizinis srautas ateina į Lietuvą.
Jis užtikrina, kad Astravo elektra šiai dienai į Lietuvą nepatenka. Taip, turbūt nepasitenkinimo buvo labai daug tiek iš Latvijos, tiek iš Estijos pusės. Teko nemažai dirbti su kolegomis ir turėjau visą eilę susitikimų prieš gerą savaitę tiek Liublijanoje, tiek Varšuvoje, tiek su komisare kalbantis. Tiek kalbasi viceministras, turbūt turėjo ne vieną susitikimą su Komisija, pats buvo nuskridęs į Briuselį įvairiais lygiais aiškinant mūsų pozicija.
Situaciją turime tokią, kokią turime šiai dienai. Įgyvendiname įstatymą, mūsų rodiklių yra laikomasi, o dėl trišalės metodikos mes ir toliau siūlome intensyviai Latvijai ir Estijai kalbėtis. Klausimas šiai dienai yra išspręstas. Kaip ateityje klostysis situacija negali žinoti, bet mes visą laiką esame pasiruošę reaguoti. Taip pat reiktų pastebėti, kad aktyviai dirbame su ukrainiečiais“, – pasakojo ministras.
Baltarusijai reikia investicijų
D. Kreivys dar pastebėjo, kad tam, jog galėtų toliau būti eksploatuojamas pirmasis Astravo AE blokas, ir statomas antras, Baltarusijai reikia didelių investicijų.
„Kai kurias jie pasidarė, pavyzdžiui, susistatė vandens šildytuvus, už kuriuos sumokėjo beveik 800 mln. eurų, kad galėtų vietoje mūsų Kruonio nuiminėti naktinę elektrą. Taip pat jie turi kontraktą su „Siemens“ dėl greitveikos dujinių generatorių, kuriuos bando statyti, bet šiai dienai yra įšaldyti kontraktai su Baltarusija. Taigi, šio projekto likimas nėra aiškus. Be šio projekto jie antrą bloką net negali svajoti pasileisti. Matome, kad karštieji bandymai turėjo prasidėti rugsėjį, nusikėlė – manome, kad dar toli ta diena, kada jie galės tuos dalykus daryti.
Kalbant apskritai, esant tokiai situacijai, du blokai vienu metu net negali dirbti, nes Baltarusijos sistema kol kas nėra adekvati. Matome, kad tos pastangos, kurias įdėjome jau šiai dienai Baltarusijai kainuoja per 2 mlrd. dolerių – visos sistemos plėtra.
Tai dar ne pabaiga. Manau, kad su ta užduotimi, kuri buvo keliama ministerijai šiam momentui yra susitvarkyta“, – sakė D. Kreivys.
