Anot jo, nors dauguma šalių palaiko nuo elektros importo priklausomai Lietuvai nepalankų siūlymą apmokestinti pigesnės elektros gamintojų viršplanines pajamas ir jas paskirstyti elektros kainoms sumažinti, EK reglamente numatytas straipsnis, pagal kurį elektrą eksportuojančių šalių gamintojai turės su Lietuva pasirašyti dvišales sutartis.
Tokiu būdu elektros kainą būtų galima sumažinti ne tik tose šalyse, kur gaminama pigi elektra, bet ir Lietuvoje.
„Galiu patikinti, kad nuo penktadienio iki vakar, per visas išeigines, labai intensyviai dirbome (...) ir yra gerų naujienų“, – į frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentarus ketvirtadienį kreipėsi D. Kreivys.
„Atsirado straipsnis, kuris sako, kad su šalimis, kurios importuoja daugiau elektros nei pagamina, šalys, iš kurių ateina elektra, privalo sudaryti sutartis iki gruodžio 1 d.“, – informavo D. Kreivys, tokį reglamento straipsnį pavadinęs „pasiekimu“ ir „geru pavyzdžiu“.
Kalbėdamas apie kitą ES lygmeniu diskutuojamą sprendimą – apriboti dujų kainas pritaikant kainų „lubas“ – ministras patikino, kad Bendrijos valstybės tam pritaria, tačiau dar turi sutarti, kokiame lygyje jos bus fiksuojamos bei kaip būtų kompensuojamas skirtumas tarp užfiksuotos ir realios kainos.
„Tas klausimas juda toliau“, – patikino ministras.
ES šiuo metu ieško, kaip sumažinti rekordines elektros kainas – svarstoma taikyti kainų „lubas“ iš Rusijos importuojamoms arba elektrai gaminti naudojamoms dujoms. EK taip pat pasiūliusi apriboti elektros iš atsinaujinančių šaltinių, branduolinės energijos ir anglies gamintojų viršplanines pajamas, o jomis sumažinti energijos kainas verslui bei gyventojams.
Toks variantas Lietuvai nepalankus, kadangi joje didžioji dalis elektros importuojama, o generacija iš atsinaujinančių šaltinių nepakankama. Energetikos ministerija argumentuoja, kad ES pritaikius tokį modelį, Lietuvoje elektros kainos išliktų aukštos, tuo metu elektrą pasigaminančiose šalyse – sumažėtų. Tai esą sumažintų lietuviško verslo konkurencinį pranašumą.
EK vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad ES planuoja „gilią ir visapusišką“ elektros energijos rinkos reformą siekiant įveikti energetikos krizę, kurią sukėlė Rusijos karas Ukrainoje.
Tarp numatomų priemonių – elektros gamintojų pelno ribojimas, kuris leistų surinkti 140 mlrd. eurų ir „sušvelninti“ dideles kainas vartotojams, sakė ji savo metiniame pranešime apie ES padėtį.
Kitos priemonės apima energijos normavimą, laikiną valstybės pagalbą ir dujų bei elektros kainų atsiejimą.
EK parengtas priemones rugsėjo pabaigoje turėtų patvirtinti už energetiką atsakingų ES ministrų taryba.
Daugiausia elektros Lietuva importuoja iš Švedijos, taip pat Lenkijos bei Latvijos.
