Dėl dujų sektoriaus ir biokuro sutaria
Partijų programose yra nuostatų, kaip užtikrinti daugiau ir įvairesnių gamtinių dujų šaltinių, todėl siūlomos jungtys su kaimynais ir suskystintų gamtinių dujų terminalas, kartu numatoma biokuro naudojimo plėtra.
„Tvarka ir teisingumas“ žada, kad „valstybė imsis iniciatyvos ir garantuos, sutvarkant supirkimo kainas, atsinaujinančios energetikos (vėjo, vandens, biomasės energetikos, geoterminio šildymo) tiekimą šalies gyventojams, ja keičiant brangų įvežtinį kurą.“
„Iki 2016 metų pertvarkysime esamas katilines, skirtas šilumos gamybai, pritaikant jas deginti vietinį kurą (medieną, šiaudus, durpes, biodujas ir kt.), skatinti kuro rūšių ir šilumos gamybos būdų konkurenciją, kuri sumažintų brangaus kuro importą“, - planuoja „Tvarka ir teisingumas“.
Socialdemokratai taip pat planuoja „paskelbti už gamtines dujas pigesnio biokuro plėtrą nacionaliniu Lietuvos energetikos prioritetu, nes tai yra vidinis Lietuvos resursas ne mažiau kaip 20 tūkst. darbo vietų kūrimui, apsirūpinimo energetiniais ištekliais įvairovės didinimas, kapitalo išvežimo iš Lietuvos stabdymas.“
„Vietinį kurą skatinti yra gerai, mes turime mažinti importuojamo kuro dalį, bet energetikos strategija turi būti tokia, kad viskas būtų subalansuota, kad neiškirstume jaunų miškų, o senųjų miškų apvali rastinė mediena būtų naudojama pirmiausiai baldų pramonei. Biokuras iki tam tikro lygio turi būti skatinamas, o paskui ir kiti energijos šaltiniai turi įsijungti, gal hidroelektrinės, vėjo, saulės jėgainės ir panašiai“, - mano Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
„Teoriškai tai yra įmanoma, bet aš nežinau, ar tai pavyks, - vertina S. Besagirskas. - Bet 100 proc. biokuru mes irgi negalime apsirūpinti, nes kuo jis toliau nuo kelio, tuo brangiau kainuoja. Išlaidas dujoms galima sumažinti 1 mlrd. litų, bet reikia žiūrėti kompleksiškai ir skatinti ir gamybą iš kitų energijos šaltinių. Kai pasiekus tam tikrą ribą biokuras taps labai brangus, tikėtina, jog bus siūloma vėl grįžti prie dujų.“
Socialdemokratai savo programoje siūlo spartinti ir „Klaipėdos suskystintų dujų terminalo statybą, kartu laikydamiesi nuostatos, kad ekonomiškai efektyvesnis ir vartotojams pigesnis būtų regioninis suskystintų dujų terminalas, kuris būtų skirtas Lietuvai, Latvijai, Estijai“. Dujų tiekimo sektoriuje jie svarbia vadina jungtį su Lenkija, Lietuvoje esamo vamzdynų pralaidumo išplėtimą bei dujų saugyklos įrengimą Lietuvoje. Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio sujungimą iki 2020 m. planuoja ir “Tvarka ir teisingumas”, ši partija taip pat pasisako už suskystintų gamtinių dujų terminalą Baltijos šalims.
DELFI skelbė, jog Lietuva iki 2014 metų pabaigos Klaipėdoje ketina įrengti dujų terminalą, kuris sukurs alternatyvą Rusijos dujų monopolisto "Gazprom" tiekiamoms dujoms.
Taip pat skelbta, kad 2013 m. paaiškės, kokios galimybės sujungti Lietuvą ir Lenkiją dujotiekiu. Planuojamos parengti galimybių studijos rezultatai bus pagrindu tolesniems veiksmams dėl šio projekto įgyvendinimo.
Pasisako už pradėtus elektros projektus
Socialdemokratai skelbia, jog planuoja „tęsti elektros jungčių su Švedija ir Lenkija infrastruktūrų tiesimo darbus (NordBalt, LitPol Link)“, o „Tvarka ir teisingumas“ nurodo, jog iki 2016 metų pastatys elektros perdavimo jungtį su Lenkija, iki - 2014 metų - elektros perdavimo jungtį su Švedija.
„Tvarkiečiai“ taip pat iki 2014 m. planuoja įrengti suskystintų dujų saugyklą Lietuvoje, iki 2016 m. įgyvendinti technines priemones, reikalingas elektros energetikos sistemos sinchronizacijai, o iki 2018 metų išplėsti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę 4-iais turboagregatais.
„Gal norima pasakyti, kad jie dabar pradėtus energetinius projektus plėtos toliau, jų nežlugdys, kaip buvo šitai valdžiai pakeitus daugiabučių renovavimo programą, kuri vėliau sulėtėjo. Tai galbūt irgi svarbu pasakyti, kad paliksime Lietuvos sostinę Vilnių, nenusausinsime Baltijos jūros“, - svarsto S. Besagirskas.
DELFI skelbė, jog šiemet buvo priimtas įstatymas, kurio esmė – Lietuvos elektros tinklų sinchronizacija su Vakarų Europos tinklais, taip perimant elektros srautų valdymą iš dispečerinės Maskvoje. Sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais numatyta įgyvendinti iki 2020 m.
Įstatyme numatyta, kad iki 2013 m. planuojama sukurti regioninę Baltijos valstybių elektros rinką, elektros perdavimo tinklų jungties su Lenkija „LitPol Link 1“ eksploatavimo pradžia bus 2015 m., o šios jungties išplėtimas - 2020 m. Taip pat 2018–2020 m. planuojama nutiesti antrąją elektros perdavimo tinklų jungtį „LitPol Link 2“, o elektros perdavimo tinklų jungtį su Švediją „NordBalt“ planuojama eksploatavimo pradžia - 2015 m.
Atominės elektrinės norėtų su sąlygomis
Galimos koalicijos partijos pasisako už atominę elektrinę, tačiau kelia papildomas sąlygas: kad projektas būtų konkurencingas, saugus ir tai būtų įrodyta.
„Sieksime, kad nauja atominė elektrinė būtų statoma skaidriai, ekonomiškai naudingomis sąlygomis. Informuosime gyventojus apie statybos ir gamybos kaštus, galutinę elektros energijos kainą ir kitas aplinkybes“, - skelbiama Darbo partijos programoje.
„Valstybė inicijuos ir skatins nacionaliniam saugumui svarbių sektorių plėtrą ir išlaiko juos visų piliečių rankose. Suteiksime galimybę Lietuvos piliečiams dalyvauti svarbiuose investiciniuose projektuose. Tokie projektai galėtų kaupti pelną jų akcininkams ir akcininkų palikuonims. Tai galėtų būti svarbūs valstybės strateginiai objektai: Visagino atominė elektrinė (AE) ir suskystintų dujų terminalas, - rašoma „Tvarkos ir teisingumo“ partijos programoje. - Statysime Visagino AE, užtikrinant maksimalų finansavimo skaidrumą ir efektyvumą.“
Socialdemokratai dėsto, jog jiems abejonių kelia dabartinės valdančiosios daugumos realizuojamas Visagino AE projekto konkurencingumas ir saugumas.
„Abejonių kelia regioninių partnerių ryžtas dalyvauti projekte bei daugumos Lietuvos piliečių nepalanki nuomonė dėl tokios Visagino AE statybos, užtrauksiančios dideles skolas Lietuvos žmonėms. Kol neturime aiškių atsakymų į šiuos klausimus negalime prisiimti rizikos už ateityje nepasiteisinančias investicijas, kurių nuostoliai guls ant visų Lietuvos vartotojų pečių, tad raginame tuščiai šiandien nešvaistyti mokesčių mokėtojų lėšų, o atominės energetikos plėtojimui ieškoti kitų alternatyvų“, - siūlo socialdemokratai.
DELFI skelbė, jog gyventojai konsultaciniame referendume naujos atominės elektrinės statybai ištarė "ne". Preliminarūs duomenys rodo, kad į referendumą atėjo daugiau kaip 51,5 proc. rinkėjų, iš jų už naująją AE balsavo 33,96 proc., o prieš 62,7 proc. balsavusiųjų. Tačiau galutinius sprendimus dėl projekto likimo priims būsimasis Seimas ir Vyriausybė.
Reguliavimas be strategijos
Partijos numato ir permainų, pavyzdžiui, grąžinti reguliuojamą energetikos įmonių pelną. Anksčiau galiojęs 5 proc. pelno tarifas energetikos įmonėms šiemet buvo panaikintas ir dabar įmonių pelnas nustatomas vadovaujantis protingumo kriterijais. Tačiau Darbo partija siūlo, kad apriboti „monopolinių energetikos įmonių pelnus iki 5 procentų“.
„Kaip tuos pelnus bereguliuotume, nuo to įmonių realiosios pajamos labai nekinta. Nereikia būti labai protingu finansininku, kad galėtum įmonės pelną padaryti kokį nori: įmonė gali padidinti sąnaudas ir jas nukreipti kitur - atrodys, kad ji uždirba labai mažai. Jeigu įmonės reguliuojamas pelnas bus 5 proc., jis niekada neviršys 5 proc., atitinkamai, jei būtų reguliuojama iki 7 proc., jis galėtų siekti 6,9 proc. Ne taip reikia mažinti kainas reguliuojant pelnus”, - mano S. Besagirskas.
Planuojama daugiau dėmesio skirti reguliavimui, pavyzdžiui, „Tvarka ir teisingumas“ planuoja atsisakyti bazinės šilumos kainos nustatymo 5 metams, tačiau S. Besagirskas mano, jog tai taip pat iš esmės situacijos nepakeis.
„Šilumininkai šilumos kainą nustatyti turi 20 būdų, tad jei vieno bus atsisakoma, liks dar 19. Čia tas pats, kaip norint uždrausti lietuviams važiuoti ilsėtis prie Baltijos jūros pastatyti sieną autostradoje Vilnius - Klaipėda, bet kad yra daugiau kelių, apie tai nekalbama. Apskritai susidariau įspūdį, kad į šilumos ūkį partijos nėra labai gerai įsigilinusios ir žinoma keletas iš n problemų, nes strategijos, iš kur tas biokuras būtų imamas, kur yra didžiausias kelių tinklas jam vežti, o kur galima plėtoti kitos rūšies energetiką, neteko matyti, o dabar didžiausias dėmesys – reguliavimui“, - mano ekonomistas.
DELFI taip pat skelbė kokius galimos koalicijos pasiūlymus ekspertai siūlo perskaityti ir pamiršti.
