Tarsi šių negandų būtų maža, Kinijos vyriausybė dar labiau blogina situaciją – ne tik pareiškė, kad nėra nusiteikusi agresyviam ekonomikos skatinimui, bet ir planuoja pakartoti JAV energetiką sukrėtusią skalūnų dujų revoliuciją. Visuomenei pateikti skaičiai sukrečia. Šiuo metu Kinijoje per metus išgaunama 200 mln. kub. m skalūnų dujų, tačiau prognozuojama, kad jau kitais metais bus išgaunama per 1,5 mlrd. kub. m, o iki 2020-ųjų per metus išgaunamų skalūnų dujų kiekis padidės net iki 30 mlrd. kub. metrų.
Tačiau iš JAV pasklidusia skalūnų dujų epidemija užsikrėtė ne tik Kinija. Prieš kelis mėnesius Saudo Arabija informavo, kad, naujausiais duomenimis, jos skalūnų dujų rezervai siekia 8 trln. kub. metrų. Kanada jau dabar per metus išgauna apie 180 mlrd. kub. m dujų. Milžiniškais rezervais disponuoja ir Argentina, Australija, Indija bei Alžyras. Indijoje artimiausiais metais „Oil and Natural Gas Corporation“ planuoja iškasti 30 žvalgybai skirtų šulinių, o Alžyro vyriausybė per ateinančius septynerius metus planuoja iškasti 11 tokių šulinių.
Reikia suprasti, kad visos šios žinios yra nuolatinio spaudimo energijos išteklių kainoms šaltinis. Tai gera žinia visiems dujų importuotojams, tarp jų ir Lietuvai, tačiau labai prasta žinia Rusijai, nes ji savo imperiją konstravo orientuodamasi į visai kitokius skaičiukus. Juk dar 2008 m. daugybė analitikų naftai prognozavo aukso amžių. Kadangi dujų kaina, bent jau anksčiau, buvo glaudžiai susijusi su naftos kaina, tai turėjo tapti ir dujų aukso amžiumi. Pavyzdžiui, investicinio banko „Goldman Sachs“ analitikai skelbė, kad jie prognozuoja, jog naftos kaina per dvejus metus pabrangs iki 200 JAV dolerių už barelį. Ir jie buvo ne vieninteliai, kurie taip teigė, gal tik išsiskyrė tuo, jog prognozavo konkretų laiką, kada tai turėtų įvykti. O prognozių be aiškios datos buvo aibė. Tačiau analitikai, prognozuodami kainas, labai apsižioplino ir suklaidino vargšą V. Putiną – orientuodamasis į šias kainas jis įsijautė į pasaulio valdovo vaidmenį, tačiau praėjus dvejiems metams (2010 m.) naftos kaina svyravo apie 87 JAV dolerius už barelį.
Sąmokslų teorijų šalininkai, žvelgdami į dabartines energijos išteklių kainas, vis dar stengiasi įtikinti, kad po krizės įvykusi naftos kainų erozija susijusi su JAV bei Saudo Arabijos bendrais veiksmais siekiant mažinti energijos išteklių kainas. Tačiau tokios įžvalgos paviršutiniškos, nes jei net toks susitarimas ir egzistuotų, vargu ar vien jo užtektų naftos ir ypač dujų kainoms sumažinti. Todėl tikėtina, kad daugiausia įtakos šiam procesui turi realybė, o joje didžiausių pasaulio ekonomikų varikliai neskatina didelio optimizmo, skalūnų dujų revoliuciją importuoja vis daugiau valstybių, net tokios kaip Kinija. Ruošdamasi išgauti milžinišką kiekį skalūnų dujų, ji smeigia peilį savo senai draugei Rusijai.
Šiame kontekste įdomiausia tai, kiek vis dėlto uždirbs Rusija, parduodama dujas Kinijai. Visi žino apie grandiozinį dujų tiekimo projektą, tačiau savo laimėjimais šiaip jau mėgstanti pasigirti Rusija šiuo konkrečiu atveju neduoda jokių užuominų. Tai tik dar labiau sustiprina mūsų prielaidą, kurią padarėme prieš keletą numerių – kad šiuo metu, bandydama sumažinti savo priklausomybę nuo ES rinkos, Rusija iš tiesų priversta žaisti pagal Kinijos diktuojamas sąlygas. Kai dabar paviešinta, kaip turėtų augti skalūnų dujų gavyba Kinijoje, tikėtina, kad Rusija tylės it žuvis, nes kitaip reikėtų pripažinti, kad ši sutartis V. Putinui mauna paskutines kelnes.
