„Na va, sulaukėm. Kauno šilumos gamybos birželio mėnesiui aukcione nepriklausomi šilumos gamintojai tarpusavyje konkuruoja, siūlydami 0,01 ct/kWh kainą. Būtų matyt pasiūlę ir neigiamą, bet Baltpool sistema, kurioje vyksta aukcionai, neleidžia gamintojams teikti pasiūlymo už 0 ct/kWh ar mažesnę kainą.
Tokiu būdu du trečdalius miesto aprūpinti karštu vandeniui reikalinga šiluma birželį kainuos...nepilnus 2,6 tūkst. eurų.. Suapvalinus – nekainuos nieko“, – socialiniame tinkle Facebook pranešė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Energetikos ekspertas patikslina, kodėl jo manymu itin žema, beveik „nuline“ karšo vandens kaina galės džiaugtis ne visi kauniečiai, o tik dalis miesto gyventojų.
Tuo tarpu AB „Kauno energija“ komunikacijos skyriaus projektų vadovas Ūdrys Staselka teigia, kad šilumos karštam vandeniui ruošti kaina Kauno mieste taikoma vienoda visiems centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams, nepriklausomai nuo to, kokioje miesto dalyje jie gyvena
Pasak M. Nagevičius, vakarinė Kauno dalis (Šilainiai, Vilijampolė, Centras) savivaldybės įmonės AB „Kauno energija“ sprendimu yra atskirta nuo bendros Kauno šilumos tiekimo sistemos. Priežastis –keičiami vamzdžiai.
„Todėl visas likęs Kauno trečdalis – ta vakarinė dalis, šiluma aprūpinama tik iš tos pačios AB „Kauno energija“. Be konkurencijos.
Ir kadangi konkurencijos ten nėra, tai pačios „Kauno energijos“ katilinės šilumą aukcione siūlo už kainą, kuri tik simboliškai mažesnė, nei kainų „lubos“, kurias nustato Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT).
Žodžiu likęs trečdalis Kauno šiluma yra birželiui yra aprūpinamas už beveik 200 tūkstančių eurų. Vidutinė kaina – 1,48 ct/kWh“, – teigia M. Nagevičius.
Jis primena, kad ta pati situacija buvo ir gegužę vykusiame aukcione. Pasak jo, visoje pagrindinėje Kauno dalyje vyko arši nepriklausomų šilumos gamintojų konkurencija, vidutinė šilumos gamybos kaina 0,08 ct/kWh, hidrauliškai dėl remonto atskirtoje vakarinėje dalyje be konkurencijos šeimininkavo „Kauno energija“ – vidutinė kaina tie patys 1,48 ct/kWh.
„O kaip bus liepą, rugpjūtį, rugsėjį? Kažkodėl spėju, kad „Kauno energija“ labai neskubės baigti remontus... Juk taip patogu atsiskirti sau dalį rinkos ir jame ramiai be jokių konkurentų šeimininkauti, parduodant šilumą už tokią kainą, už kokią norisi, o ne už tokią, kokią leidžia konkurencija“, – svarsto M. Nagevičius.
Portalui „Delfi" paprašius „Kauno energijos“ atstovų pakomentuoti šią energetikos eksperto nuomonę, sulaukta atsakymo, jog vamzdynų rekonstrukcija nėra įmanoma hidrauliškai neatskiriant dalies sistemos.
„Energijos išteklių biržos „Baltpool“ aukciono informacijoje paskelbtos reikšmingos aplinkybės, galinčios turėti įtakos šilumos aukciono dalyvių teikiamiems pavedimams parduoti šilumą.
Šios aplinkybės – tai net trys ES Struktūrinių Fondų iš dalies finansuojami magistralinių vamzdynų rekonstrukcijos projektai, kuriuos įvykdyti kitaip, nei hidrauliškai atskiriant tam tikras tiekimo sistemos dalis nuo integruotos miesto šilumos tiekimo sistemos, neįmanoma", – teigė bendrovės atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka.
"AB „Kauno energija“ siekė, jog šilumos kaina miesto gyventojams būtų dar mažesnė ir du kartus kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) su prašymais sudaryti galimybes šilumos supirkimo aukcione dalyviams teikti šilumos pirkimo pasiūlymus su kaina 0,001 ct už kilovatvalandę (dabar mažiausia leidžiama parduoti šilumos gamybos kaina – 0,01 ct/kWh), nuline ar neigiama kaina, tačiau į prašymus nebuvo atsižvelgta", - informuoja
AB „Kauno energija“
