„Pasirinkdami žaliosios energetikos kelią gyventojai didina savo gyvenamųjų namų energetinį savarankiškumą. Tapti gaminančiais vartotojais skatina daug faktorių: galimybė sumažinti išlaidas ir pasinaudoti suteikiama parama, tobulėjančios technologijos ir noras prisidėti prie gamtos puoselėjimo“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Nuosavų namų savininkai dažniausiai renkasi individualių saulės elektrinių įrengimą ant savo stogų – tam labiausiai tinka šlaitinio tipo stogai, nors rinkoje atsiranda ir daugiau inovatyvių instaliacijos būdų, ypač aktualių besistatantiems naujus namus ar įrenginėjantiems komercines patalpas. Tuo tarpu neturintys galimybės saulės jėgainės įsirengti ant savo vartojimo objekto, gali rinktis investuoti į nutolusią saulės elektrinę. Tokiu atveju elektros gamybos procesas vyksta gretimame sklype arba toli nuo vartojimo vietos esančiame taške šalies teritorijoje, o klientai tampa nutolusiais gaminančiais vartotojais. Tai yra puiki alternatyva ir tiems, kurių stogas nėra tinkamas saulės elektrinei įrengti, ir norintiems elektrinės priežiūrą visiškai patikėti tiekėjui, sakoma Energetikos ministerijos pranešime.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis, būtent nutolusių gaminančių vartotojų augimas yra įgavęs ypač didelį pagreitį. Praėjusiais metais, kai Lietuvoje buvo pirmą kartą visiškai panaudotas nuotolinių saulės parkų modelis, didžiausią dalį klientų sudarė privatūs gyventojai, tačiau šiemet 48 proc. šiuose parkuose sukuriamos galios yra priskiriama verslo klientams.

ESO taip pat atkreipia dėmesį, kad ženkliai auga prijungiamų elektrinių galia, o tam didelės įtakos turi teikiama parama. 2020 m. gyvenamuosiuose namuose įrengtų elektrinių vidutinė galia buvo 8 kW, o šiemet – 10 kW. Atitinkamai verslo klientų elektrinių vidutinė galia siekė 34 ir 43 kW.

Ant savo namo stogo saulės elektrinę įsirengęs Vilniaus rajono gyventojas Mindaugas Sakalauskas pasakoja labiausiai besidžiaugiantis, kad elektrinė pakankamai efektyviai gamino energiją ne tik vasarą, bet ir nykesniais mėnesiais, tokiais kaip balandis ar spalis.

Be to, nors individualia elektrine naudojasi dar tik nuo šiuo metų kovo, pašnekovas jau dabar pastebi jos teikiamą finansinę naudą. „Elektrinės atsipirkimą labiau bus galima įvertinti praėjus ilgesniam eksploatavimo terminui, bet šiuo metu galiu tik pasakyti, kad elektros suvartojimas namuose ženkliai išaugo, nes pradėjome naudotis daugiau elektrinių prietaisų, skirtų, pavyzdžiui, karšto vandens ruošimui. Be saulės jėgainės, mėnesiui už elektros energiją sumokėtume per 100 eurų, o dabar sumokame apie 20“, – sako M. Sakalauskas.

Pagal naująjį 2021-2027 m. ES fondų investicijų programos projektą, investicijos į saulės, vėjo elektrinių bei kaupimo įrenginių fiziniams asmenims įrengimą turėtų siekti 164 mln. eurų, t. y. apie 22 mln. eurų kasmet septynerių metų laikotarpiu. Jei projektas sulauks Europos Komisijos pritarimo, tikėtina, kad kvietimai pagal naująją investicijų programą fiziniams asmenims bus skelbiami kitų metų pabaigoje. Energetikos ministerija prognozuoja, kad iki 2050 m. Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos išteklių elektrą patys gamins apie 500 tūkst. vartotojų.

Ministerija taip pat primena, kad kaip ir šiemet, kitų metų pradžioje gyventojai vėl bus kviečiami teikti paraiškas dėl finansinės paramos saulės elektrinių įrengimui ir įsigijimui iš nuotolinių parkų. 2021 m. individualių saulės elektrinių įrengimui buvo skirta daugiau nei 10 mln. eurų, o elektrinių įsigijimui iš nuotolinių parkų – beveik 4 mln. 2022 m. iš Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų ketinama skirti apie 4,1 mln. eurų saulės elektrinių įrengimui namų ūkiuose bei 1,2 mln. eurų elektrinių įsigijimui iš nuotolinių parkų.