Viename Klaipėdos priemiesčių gyvenantis vyras „Delfi“ pasakojo, kad šių metų pradžioje pateikė paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) kvietimui įsirengti saulės elektrinę, taip pat užpildė ESO paraišką tapti gaminančiu vartotoju.
„Tada gavau atsakymą iš ESO su išvardintomis sąlygomis – transformatoriaus keitimas visam namų kvartalui. Viso 5499,02 euro (su PVM)“, – nurodė jis ir pridūrė, kad maksimali APVA parama įrengiant 10 kilovatų saulės elektrinę yra 3220 eurų.
Vyras dar dėstė, kad dabar veikiantį transformatorių reikia keisti, nes jo galia įrengus saulės elektrinę būtų per maža.
„Grubiai tariant, vienam žmogui viską užkrauna – pakeisti, – sakė jis. – Dar gerai, kad užbėgau įvykiams už akių ir paprašiau ESO sąlygų prieš pasirinkdamas rangovą. Yra tokių atvejų, kai sumontuoja elektrinę, reikia prisiduoti ESO, o jie pareikalauja, kad pakeistų transformatorių ar kabelius ir pan.“
Pašnekovas stebėjosi, kodėl valstybė atsinaujinančiai energetikai skiria milijonus eurų, bet tinklo trūkumo kaštus užkrauna ant gyventojų pečių.
„Man 50 proc. pabrangsta elektrinė – apie kokį atsiperkamumą kalbame? – svarstė jis.
Neseniai įsikūrusiame Klaipėdos priemiestyje gyvenantis vyras pasakojo, kad saulės elektrines jau yra įsirengę kai kurie jo kaimynai, kiti turi tokių planų.
„Gal mes galime kooperuotis? Duokite kontaktus, namo numerį, kas yra padavę paraiškas, nueisiu ir pakalbėsiu. Sumokame 5,5 tūkst. eurų kartu – visi būsime laimingi. Tai pasakė, kad nesiruošia taip žaisti.
Negi visiems kitiems irgi išduoda sąlygas po 5,5 tūkst. eurų? Ar jiems jau 0 eurų, nes vienas žmogus pakeičia transformatorių. Kvaila situacija“, – sakė jis.
Yra poreikis prisidėti prie tinklo
ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas paaiškino, kad pagal prieš metus įsigaliojusius teisės aktus, gaminančių vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie skirstomojo elektros tinklo atveju, pusę kaštų dengia asmuo, kurio elektros įrenginiai yra prijungiami, o ne visi Lietuvos elektros energijos vartotojai per skirstymo paslaugos tarifą.
„Iki tol gaminantys vartotojai turėjo mokėti 100 proc. kainos“, – pastebėjo jis.
P. Kalmantas papasakojo, kad pernai ESO prijungė 5641 gaminančius vartotojus, kurių suminė prijungta galia siekia beveik 67 megavatus.
Tuo metu 2020 metais prijungti 5256 gaminantys vartotojai, kurių suminė galia 53 MW. Šiai dienai iš viso prie bendrovės valdomo tinklo prijungta per 14 tūkst. vartotojų, kurie patys gamina elektros energiją, o jų suminė galia siekia beveik 150 MW.
„Svarbu suprasti, kad tinklas turi ribojimų ir kartais yra poreikis prisidėti prie tinklo rekonstrukcijų. Per 2021 metus ESO išdavė 10,5 tūkst. prijungimo sąlygų gaminantiems vartotojams, iš kurių 240, t. y. tik apie 2 proc. atvejų buvo nustatytas poreikis prie tinklo rekonstrukcijos dalinai prisidėti ir pačiam gyventojui.
Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, jei yra poreikis vykdyti tinklo rekonstrukciją – dalį kaštų dengia ESO, o dalį pats gyventojas, kurio poreikių tenkinimui ir reikalinga plėsti tinklą“, – sakė ESO atstovas.
Jis dar pažymėjo, kad ne vienu šimtu atvejų ESO, įvertinusi esamus tinklo parametrus, įgyvendino rekonstrukcinius projektus ir tokiu būdu užtikrino galimybę savo klientams tapti gaminančiais vartotojais.
„Jei iki gaminančio vartotojo prisijungimo elektros tinklas yra pakankamas ir atitinka nustatytus normatyvus, o prisijungus gaminančiam vartotojui nebeatitiktų – atitinkamai ir klientas dėl kurio reikalinga plėtra turi prie tos plėtros dalinai prisidėti, likusią dalį investicijų atliekant ESO.
Priešingu atveju – neįvykdžius tinko plėtros, susidarytų situacija, jog ir pačiam klientui ir jo kaimynams nebūtų užtikrina tinklo kokybė (įtampa, pralaidumas, įtampos svyravimai ir pan.).
Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į norimos įsirengti elektrinės dydį, nebūtinai imti maksimalią galią, kurią leidžia parama, įsivertinti kokios galios elektrinė gali būti pastatyta nerekonstruojant tinklo“, – sakė jis.
Kalbant apie pasvarstymus, kad transformatorių kaimynai galėtų bendromis lėšomis, P. Kalmantas nurodė, kad bendros gaminančių vartotojų grupės teisės aktuose nėra numatyta.
Teiks paketą
Energetikos ministro atstovė spaudai Vita Ramanauskaitė „Delfi“ dėstė, kad saulės elektrinių savininkų Lietuvoje sparčiai daugėja. Taip pat tikėtina, kad šiemet–kitąmet jų skaičius išaugs dvigubai.
„Tai labai gera žinia energetinei nepriklausomybei ir gyventojų išlaidų daliai suvartojamai energijai, tačiau staigus augimas mus įpareigoja peržiūrėti ir teisinę bazę. Šiuo metu galiojanti įstatyminė ir reguliacinė bazė rengta prieš gerą dešimtmetį: ji neatitinka nei šiandieninių mūsų ambicijų, nei technologinės pažangos ir inovacijų energetikoje, taip pat apstu biurokratinių trukdžių, perteklinių ribojimų, kurie stabdo žaliosios energetikos plėtrą.
Todėl jau artėjančioje Seimo sesijoje Energetikos ministerija teiks pataisų paketą, kuriais nutiesime kelią sklandžiai ir greitai žaliosios energetikos plėtrai. Jame bus pataisos susijusios su energetinių bendrijų kūrimo skatinimu, vėjo projektų vystymo sąlygų supaprastinimu, įvado galios reikalavimais“, – pasakojo ji.
Kalbant apie Klaipėdoje pasitaikiusi konkretų atvejį, V. Ramanauskaitė nurodė, kad ministerijai žinoma problema, kai keliems procentams visų gaminančių vartotojų pagal galiojantį reglamentavimą tenka padengti dalį tinklo rekonstrukcijos kaštų.
„Energetikos ministerija, siekdama kitiems elektros energijos vartotojams neužkrauti kaštų susijusių su tinklo rekonstrukcija dėl gaminančių vartotojų prijungimo, numato skirti finansavimą kaupimo įrenginiams, kurie išspręstų situaciją. T. y. gaminantis vartotojas galėtų įsirengti norimo dydžio elektrinę, tačiau į tinklą atiduotų elektros energijos tik tiek, kokios yra tinklo galimybės.
Visa perteklinė elektros energija būtų kaupiama kaupimo įrenginiuose ir tik nesant pilnam tinko apkrovimui ir nevartojant elektros energijos vidiniame tinkle būtų atiduodama į ESO tinklą.
Be to, Energetikos ministerija visada komunikuodama siūlo būsimiems gaminantiems vartotojams prieš teikiant paraišką paramai pirma kreiptis į ESO dėl galimybės prijungti norimo dydžio elektrinę ir tik po ESO atsakymo priimti sprendimą dėl elektrinės galios įrengimo arba, jeigu netenkina galimybės, norimos galios elektrinę įsigyti iš nutolusių elektrinių parko“, – sakė ji.
Atstovė dar pridūrė, kad ministerija yra nusimačiusi finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ESO tinklo prisitaikymui prie atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) šuolio.
Sausio pradžioje APVA paskelbus apie kvietimą įsirengti saulės elektrines, sulaukta rekordinio prašymų skaičiaus. Per pirmąją parą gauta beveik 3 tūkst. paraiškų, kurių bendra prašoma suma viršijo pirminę skirtą sumą (4,2 mln. eurų) ir siekė 7,8 mln. eurų.
„Vidutinė planuojamos įsirengti elektrinės galia namų ūkiuose yra apie 8 kW, o vidutinė kompensacinės išmokos suma apie 2,8 tūkst. eurų“, – skelbta pranešime.
Vasarį paskelbta, kad Vyriausybė numato nuosavoms saulės elektrinėms skirti papildomus 35 mln. eurų. Tikimasi, kad ateityje tai sumažins gyventojams tenkančią finansinę naštą dėl išaugusių energijos sąskaitų.
Iš viso pagal namų ūkio energetinio efektyvumo didinimui bei AEI naudojimui juose Energetikos ministerija iki 2029 metų ketina investuoti apie 300 mln. eurų.
