Agentūros liepos mėnesio apžvalgoje pastebima, kad toks užpildymas siekia rekordines aukštumas. Be to, šį mėnesį TTF prekybos taške gamtinių dujų kainos išliko mažesnės nei 2022 m. ir 2021 m. liepą, tačiau vis dar yra daugiau nei du kartus didesnės už istorines kainas.
Liepos mėnesį Klaipėdos SGD terminalas veikė beveik 79 proc. pajėgumu, Baltijos šalių rinkai patiekdamas 3,1 TWh gamtinių dujų. Didžioji dalis į Lietuvą atgabentų gamtinių dujų buvo skirta užsienio rinkoms, Lietuvoje suvartota 0,88 TWh gamtinių dujų ir tai beveik 12 proc. mažiau nei birželio mėnesį.
Liepą vėjo elektrinėse pagaminta 168 GWh elektros energijos, tai patenkino beveik penktadalį Lietuvos nacionalinio elektros energijos vartojimo poreikio. 77,5 proc., palyginus su birželiu, augusi elektros gamyba vėjo elektrinėse turėjo daugiausia įtakos ir bendrai nacionalinei elektros gamybai.
Liepos mėnuo buvo išskirtinis pagal nacionalinės gamybos ir importo balansą: nacionalinė gamyba (441 GWh) patenkino pusę Lietuvos vartojimo poreikio. 2022 metų liepos mėnesį nacionalinė elektros gamyba patenkino 37 proc. elektros vartojimo.
2023 m. liepos mėnesio vidutinė didmeninės elektros kaina buvo 5 proc. mažesnė nei 2021 m. liepą, tačiau du kartus didesnė nei istorinės liepos mėnesių didmeninės elektros kainos.
Stebint mažmenines elektros energijos kainas, pastebima, kad planų su nefiksuota kaina vidutinė 1 kWh kaina liepos mėnesį, palyginti su birželio mėnesiu, sumažėjo 8,4 proc. – nuo 0,2137 Eur/kWh iki 0,1958 Eur/kWh. 24 mėn. fiksuotos elektros energijos kainos planų vidutinė 1 kWh kaina liepos mėnesį, palyginti su birželio mėnesiu, taip pat sumažėjo nuo 0,259 Eur/kWh iki 0,238 Eur/kWh (12 mėn. kainos fiksavimas) ir nuo 0,271Eur/kWh iki 0,267 Eur/kWh (24 mėn. kainos fiksavimas).
Per liepos mėnesį, kaip ir birželį, daugiausiai naujų buitinių vartotojų pritraukė „Elektrum Lietuva“. Buitinių vartotojų skaičius per šį laikotarpį sumažėjo tik „Enefit“.
Stabilios biokuro kainos lemia ir stabilias šilumos (karšto vandens gamybai) kainas: nors atskiruose didmiesčiuose kainos nežymiai keitėsi, tačiau bendras šilumos kainų vidurkis penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose antrą mėnesį iš eilės išlieka žemiausiame lygyje šiais metais.
Liepos mėnesį buvo fiksuojamas nuoseklus „Brent“ naftos brangimas. 2023 m. liepą nafta yra brangesnė ne tik palyginti su istorinėmis kainomis, tačiau ir su 2021 m. liepos mėnesiu.
Baltijos šalyse degalai pigiausi ir toliau išlieka Lietuvoje, nors liepos mėnesio antroje pusėje fiksuotas degalų brangimas. Dyzelino kainų augimas ženklesnis nei benzino. Tačiau degalai 2023 m. liepą buvo 0,3–0,5 Eur/l pigesni nei lygiai prieš metus.
Liepos mėn., palyginti su birželio mėn., Lietuvoje, Lenkijoje ir Estijoje benzino vidutinės kainos išliko stabilios (atitinkamai 1,49 Eur/l, 1,46 Eur/l ir 1,70 Eur/l). Benzino vidutinės kainos padidėjo Latvijoje ir Vokietijoje (atitinkamai 0,03 Eur/l ir 0,02 Eur/l).
Liepos mėnesį, palyginti su birželio mėn., dyzelino vidutinė kaina išliko stabili tik Estijoje. Lietuvoje vidutinė mėnesio kaina padidėjo 0,05 Eur/l, kitose lyginamose Baltijos jūros regiono valstybėse padidėjo 0,03–0,07 Eur/l.
Vertinant išlaidas transporto priemonės išlaikymui ir automobilių nuvertėjimą, Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per vienerius metus labiausiai nuvertėja dyzelinu varomas automobilis – apie 30 proc. (atitinkamai benzinu varomas automobilis – 28 proc., elektra varomas – 26 proc.). Jei elektromobilis pirktas be valstybės paramos, nuvertėjimas išauga 5 tūkst. Eur. Neįskaitant transporto priemonės nuvertėjimo, per metus kitos išlaidos elektromobiliui išlaikyti yra 39 proc. mažesnės už išlaidas benzinu varomam automobiliui ir 33 proc. mažesnės už išlaidas dyzelinu varomam automobiliui išlaikyti.
Tačiau per 5 metus labiausiai nuvertėja elektromobilis – po 5 metų jo vidutinė rinkos vertė sudaro apie 48 proc. buvusios naujo elektromobilio kainos (atitinkamai benzinu varomo automobilio – 53 proc., dyzelinu – 49 proc.). Didesnį elektromobilio nuvertėjimą lemia spartus naujų technologijų vystymasis. Į gamybą įdiegtos naujos technologijos ženkliai sumažina anksčiau išleisto modelio vertę naudotų automobilių rinkoje.
Nepaisant to, neįskaitant transporto priemonės nuvertėjimo, per 5 metus išlaidos elektromobiliui yra 45 proc. mažesnės už išlaidas benzinu varomam automobiliui ir 39 proc. mažesnės už išlaidas dyzelinu varomam automobiliui išlaikyti. Tai yra, elektromobilio išlaikymas savininkui kainuoja pigiau.
Taigi, įsigijęs naują elektromobilį su valstybės parama ir vėliau jį pardavęs antrinėje rinkoje, jo savininkas praranda mažiau pinigų, nei tada, kai įsigyja naują automobilį su vidaus degimo varikliu ir vėliau jį parduoda naudotų automobilių rinkoje.
