„Anksčiau apie 30 proc. visos suvartojamos elektros energijos pati pasigamindavo Lietuva, o likusius 70 proc. importuodavo. Vis dažniau matome situaciją, kai yra atvirkščiai. Per pastaruosius metus Lietuva padarė didelę pažangą šitoje srityje“, – sakė LEA laikinoji vadovė Agnė Bagočiutė, ketvirtadienį pristatydama šalies energetikos realijas ir perspektyvą.
Padėtis rinkose ir prognozės
Komentuodama rinkos kainas, A. Bagočiutė teigė, kad artimiausiu laikotarpiu elektros ir dujų kainos turėtų išlikti stabilios.
„Matome, kad Lietuvoje visų energetikos išteklių kainos, išskyrus degalų, jos mažėja. Dujos jau ilgą laiką, nuo lapkričio pradžios mažėja, nesiekia net 30 eurų už megavatvalandę, grįžta į ikikarines pozicijas, elektra pinga, biokuras pigiausias, jeigu lyginsime su Latvija ir Estija“, – sako A. Bagočiutė, prognozuodama, kad elektros ir dujų kainų tendencija kol kas turėtų išlikti.
„Nord Pool“ biržoje, Lietuvos kainų zonoje penktadienį, vasario 23 dieną, elektra kainuos vidutiniškai apie 5,6 cento už kilovatvalandę (be PVM), naktį valandinė kaina kris iki 0,44 cento, o pavakarę kils iki 9,2 cento. Nyderlandų prekybos taške TTF gamtinės dujos kainuoja apie 24 eurus už MWh (be PVM).
Tiesa, su degalais situacija kiek kitokia, benzinas gali brangti.
„Išskyrus degalus, kurie Lietuvoje šiuo metu brangsta, bet Lietuva čia nėra išimtis. Lietuvoje degalai vis dar pigiausi regione ir netgi benzino kainos – labai mėgstame lygintis su Lenkija – tai benzinas nuo gruodžio mėnesio kainuoja Lietuvoje pigiau, dyzelinas brangiau.
Kadangi kovą benzinas bus keičiamas iš žieminio į vasarinį, tai vien dėl to jis turėtų šiek tiek pabrangti. Dyzelinas atvirkščiai: arba turėtų išlikti panašaus lygio arba nežymiai pigti“, – komentavo LEA laikinoji vadovė.
LEA ketvirtadienį skelbia kad Baltijos šalyse pigiausias benzinas yra Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Benzinas Lietuvoje yra pigesnis už dyzeliną – vidutinės kainos, atitinkamai, yra 1,50 ir 1,64 euro už litrą. Palyginti su euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16 proc. mažesnė, o dyzelino
– 6 proc. mažesnė.
Bagočiutė: saulės elektrinės brangti neturėtų
Gyventojams laukiant kitos savaitės 12 mln. eurų paramos saulės elektrinėms, A. Bagočiutė teigė, kad jau apsimoka elektrines įsirengti ir su mažesniu finansavimu. Pastaruoju metu atpigo pačios elektrinės.
„Periodiškai žiūrime, kiek kainuoja įsirengti saulės elektrinę. Stebime tiek rinkos kainas, kurias galime viešai matyti, tiek taikėme ir vadinamojo slapto pirkėjo modelį, kuomet kreipėmės į pardavėjus, prašydami, už kiek galėtų įrengti, kiek kainuotų saulės moduliai – tikrai matėme pigimą, palyginti su praėjusiais metais.
Tai rodo, kad valstybės finansavimo reikia šiek tiek mažiau ir gyventojams apsimoka įsirengti ir su mažesniu finansavimo intensyvumu“, – sako A. Bagočiutė.
Pasak jos, ilgalaikiu požiūriu sunku prognozuoti elektrinių kainas, tačiau bent jau šiems metams brangimo būti neturėtų.
„Sandėliai užpildyti saulės modulių, tad artimiausiu metu – šiais metais – matyt, jie neturėtų labai brangti ir kainos turėtų išlikti panašios“, – komentavo LEA laikinoji vadovė.
Gamyba pradeda lenkti vartojimą
Agentūros ekspertai, kalbėdami apie vietinę gamybą, teigia, kad pastaruoju metu matyti vis naujų peržengtų generacijos slenksčių, pavyzdžiui, vietinė gamyba dengia 40 proc. nacionalinio suvartojimo ir netgi daugiau.
„Pastebime, kad pernai buvo tik vienas mėnuo, kada Lietuvos generacija padengė mažiau nei 40 proc. vartojimo. Ryškiausias mėnuo buvo spalis, kai vietinė generacija sugebėjo padengti ir 64 proc. nacionalinio suvartojimo. Bendrai 2023 metais jis patenkino 48 proc. bendro vartojimo“, – kalbėjo LEA duomenų analitikas Dovydas Balčiūnas.
Matyti, kad elektros importo dalis sumažėjo nuo 65 proc. iki 52 proc. pernai, tai lėmė didėjanti atsinaujinančios generacijos dalis.
„2023 metais pastebėjome dar vieną tendenciją, kurios nebuvo užpernai, – tai valandos, kai vietinė generacija didesnė už vartojimą. O šių metų vasaris dar labiau stebina – tokių valandų yra 25-ios.
Tai yra, sudėjus Lietuva vasarį daugiau nei parą savo vartojimą patenkino savarankiškai. Lietuva jau gyvena atsinaujinančių energetikos išteklių nuotaikomis“, – sako analitikas.
Augant elektros gamybai iš AEI, Lietuva importuoja vis mažiau elektros energijos:
Anot D. Balčiūno, Lietuva savo elektros poreikį turėtų visiškai patenkinti 2027 metais.
LEA Klimato kaitos valdymo centro vadovas Tadas Norvydas tikisi, kad jau pavasarį Lietuvoje bus 100 tūkst. gaminančių vartotojų, kurie dalį savo poreikių patenkintų iš saulės energijos. Jie pagamino 5 proc. visos pernai suvartotos energijos šalyje.
„Vėjo elektrinės yra didžiausias pastaruoju metu elektros gamintojas, pernai jos pagamino beveik 67 proc. daugiau elektros nei 2022 metais“, – sako T. Norvydas.
Jo teigimu, akivaizdu, kad kai yra maža vietinė gamyba, elektros kaina yra aukštesnė. Tai yra, elektros kaina atvirkščiai proporcinga vietinei elektros gamybai iš AEI: kuo daugiau pasigaminama šalyje – tuo elektra pigesnė.
Saulės ir sausumos vėjo elektrinėse pagaminta elektra (maždaug 44 eurai už MWh) yra apie 40 proc. pigesnė, palyginti su anglimis kūrenamų elektrinių (apie 74 eurai už MWh), ir apie 50 proc. pigesnė, palyginti su gamtinėmis dujomis kūrenamų elektrinių energija (apie 92 eurai už MWh), teigia LEA.
2023 metais saulės ir vėjo elektrinės pagamino 3,13 TWh elektros – apie 55 proc. visos šalyje pagamintos elektros:
Rengia studiją su JAV ekspertais
LEA kartu pristatė su JAV Energetikos departamentui pavaldžia laboratorija vykdomą studiją „LT100“ – tai yra nacionalinės energetikos strategijos formavimas, pereinant prieš šimtaprocentinės generacijos iš žaliųjų išteklių.
„Mūsų siekis yra užsitikrinti saugią ir nuoseklią energetikos sistemos plėtrą, planuojamas praktiškai dvigubas nuo dabartinio elektros suvartojimas, numatoma AEI plėtra – saulės ir vėjo generacija siekia beveik 2,5 gigavato, pernai peržengėme simbolines saulės ir vėjo ribas.
(…) Pagrindinis iššūkis tame ir kodėl reikia modelio – kaip visa tai subalansuoti ir pereiti prie 100 proc. gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių“, – sako A. Bagočiutė.
Pasak jos, preliminarūs rezultatai rodo, jog 100 proc. elektros Lietuva sugebės pasigaminti dar šiame dešimtmetyje.
„Viena iš pagrindinių išvadų, kuri mums buvo labai svarbi: jeigu Lietuva sieks tokių tikslų, kokie nustatyti šiuo metu, su tokiomis investicijomis, tai jau 2030 metais tikrai gali būti pati apsirūpinanti valstybė“, – sako A. Bagočiutė.
„Pagrindiniai šaltiniai – vėjas, saulė. Viena iš užduočių taip pat yra ir vandenilio plėtra. Kita ne mažiau svarbi užduotis, kurią modeliuoja mūsų amerikiečių partneriai, – tinklo plėtra“, – pridūrė ji.
JAV Nacionalinės atsinaujinančios energijos laboratorijos (The National Renewable Energy Laboratory (NREL) atstovas Ilya Chernyakhovskiy teigia, ateities elektros perdavimo sistema neišvengiamai keisis, veikiama atsinaujinančių išteklių plėtros.
„Oro sąlygos vis labiau veiks, kaip funkcionuoja perdavimo sistema. Tad turime suprasti, kad jeigu sistema visiškai priklauso nuo vėjo, kaip užtikriname energijos tiekimą vartotojui, jeigu nepučia vėjas?“, – apie AEI plėtros ir sistemos balansavimo iššūkius kalbėjo ekspertas.
Lietuvos energetikos strateginiai tikslai yra:
- Energetinė nepriklausomybė ir apsirūpinimas ištekliais iki 2050 metų
- 100 proc. dekarbonizacija
- Energijos eksportas – energijos ir aukštos vertės produktų tiekimas regionui
- Auganti pramonė – energijos sektoriaus transformacija yra galimybė pramonės augimui
- Prieinamos energijos kainos – užtikrintas energijos prieinamumas ir didinamos galimybės eksportui.
Tad „LT100“ užduotys yra elektros sektoriaus perėjimo prie 100 proc. AEI scenarijų analizė ir sistemos modeliavimas, taip pat skirstymo tinklo ir jo plėtros analizė, vandenilio ir kitų žaliųjų dujų gamybos ir panaudojimo analizė ir – išanalizuoti AEI plėtros įtaką šiltnamio efektą skatinančių dujų (ŠESD) emisijoms, oro kokybei ir žmonių sveikatai.
