„Labai tikiuosi, kad kitame susitikime ar susitikimuose jie <...> imsis būtinų veiksmų nuraminti pasaulines naftos rinkas ir sumažinti kainas iki priimtino lygio“, – žurnalistams kalbėjo Fatihas Birolis.
Organizacijos vadovas paminėjo ir Rusiją.
„Rusija gali nesunkiai padidinti eksportą į Europą maždaug 15 proc. <...> ir gerokai nuraminti Europos dujų rinkas“, – pareiškė F. Birolis.
Gamtinių dujų kainos Europoje šiais metais smarkiai išaugo, o Rusija, pagrindinė regiono tiekėja, neskuba didinti tiekimo.
OPEC šalys ir jų sąjungininkės, įskaitant Rusiją, liepos mėnesį susitarė pamažu didinti naftos gavybą kiekvieną mėnesį, kol pasieks ikipandeminį lygį, pasaulio ekonomikai atsigaunant po COVID-19 pandemijos.
Naftos gavėjos atsisako sparčiau didinti gavybos apimtis nepaisydamos to, kad kainos šoktelėjo iki daugiau nei 80 JAV dolerių už barelį – daugelis analitikų nerimauja, kad toks kainų lygis gali pakenkti pasaulio ekonomikos atsigavimui.
Artimiausias OPEC+ posėdis įvyks gruodžio pradžioje.
Jungtinės Valstijos ir keletas kitų naftą vartojančių šalių antradienį paskelbė apie ketinimus panaudoti strateginius naftos rezervus.
Šiuo žingsniu siekiama sumažinti kainų augimą.
„Naftos kainų kilimas užkrauna naštą šių šalių, o taip pat ir keleto besivystančių šalių vartotojams“, – pažymėjo F. Birolis.
„Tai taip pat daro papildomą spaudimą infliacijai tuo laikotarpiu, kai ekonomikos atsigavimas išlieka netolygus ir vis dar susiduriama su daugybe pavojų“, – pridūrė jis.
Infliacija verčia centrinius bankus didinti palūkanų normas, o tai sulėtintų pasaulio ekonomikos atsigavimą ir naftos paklausą.
Pasaulinės naftos kainos pakilo po pranešimo apie strateginių rezervų naudojimą, nes žingsnis buvo ne toks ambicingas, kaip tikėtasi.
F. Birolis pridūrė, kad strateginių rezervų naudojimas nebuvo kolektyvinis IEA narių atsakas, koks, jo teigimu, stebėtas tik tris kartus istorijoje įvykus tokiems dideliems tiekimą sutrikdžiusiems sukrėtimams, kaip 1991 metų Persijos įlankos karas, uraganas „Katrina“ ir Libijos pilietinis karas.