„Aš ieškinio tai nemačiau, aš bijau, šiek tiek žinodamas šitą sutartį, kuri yra, ir tuos argumentus, kuriuos pateiks kita pusė, mes greičiausiai pralaimėsime, o pralaimėjimo atveju gresia Lietuvai bauda procentas nuo ieškinio, nežinau tiktai koks“, – sakė G. Kirkilas „Žinių radijo“ laidai „Renkuosi Seimą“.
„Reikia pasižiūrėti, kas ten yra pateikta. Aš nenoriu dabar stoti į „Gazprom“ pusę ar kitur, bet mano požiūriu, mes didelių argumentų dėl to neturime, bet čia yra mano asmeninė nuomonė“, – dėstė G. Kirkilas.
„Gazprom“ dalyvavimas kitos valstybės rinkimų kampanijoje yra pats blogiausias dalykas, aš tokius dalykus mačiau Ukrainoje, mačiau kaip buvo siunčiama netiesioginė žinia „išrinkite kitus, tada mes jums nuleisime dujų kainas“. Taip paliekama galimybė manipuliuoti procesais. Aš manau, kad Lietuvoje dar nėra taip stipriai siunčiama žinia, bet dar yra savaitė laiko ir šita žinia yra siunčiama: „rinkite ne tuos, kur dabar, rinkite kitus“. Opozicija ir galbūt jie ten žino energetinius kelius, turi sutarimus ir gal tuomet kaina bus geresnė. Aišku, atsakomybės klausimas yra, ta prasme, ir šitos Vyriausybės, ir Sekmoko, kuris, mano manymu, buvo vienas paslaptingiausių ministrų, mažiausiai sakančių, dėl to visiškai neaišku, kas toje energetikoje vyko. Tai yra dėl to, kad buvo pasakyta, kad kainos nukris po visų šitų ieškinių, bet taip neatsitiko – tą atsakomybę reikia prisiimti“, – sakė judėjimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ kandidatas Alvydas Medalinskas.
„Aš manau, kad ieškinys yra logiškas, kainų skirtumus tarp Lietuvos ir kitų valstybių žinome, bet aš atkreipsiu dėmesį į kitą aplinkybę. Žinome, kad „Gazprom“ korta naudojama, kai vyksta politiniai įvykiai kur nors Moldovoje, Ukrainoje, tik realybė yra šiek tiek kita – tebevyksta derybos ir su Ukraina, ir su Baltarusija dėl dujų kainos, t.y. nuolaidos dažniausiai neatneša norimų politinių dividendų. Bet šiuo atveju aš manau, kad tie 200 mln. eurų, kuriuos Lietuva permoka už dujas, tai čia yra mūsų pinigai, jų viršpelnis. Bet per šiuos ketverius metus Lietuvoje atsinaujinančių energetikos šaltinių dalis bendroje sistemoje padidėjo 2,5 proc. – iki 13 proc. Be abejonės, dujų vartojimas sumažėjo“, – sakė Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Arvydas Anušauskas.
Pasak jo, sutartis su „Gazprom“ dėl konkrečių dujų kiekių pirkimų buvo sudaryta netinkama, nes Lietuva plėtoja ir atsinaujinančią energetiką.
DELFI skelbė, jog pagal viešas privatizavimo sąlygas ir 2004 m. „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartį „Gazprom“ įsipareigojo tiekti gamtines dujas į Lietuvą „teisingomis kainomis” ir pagal dujų kainų formulę, nurodytą tuo metu galiojusioje dujų tiekimo sutartyje, sudarytoje tarp „Lietuvos dujų“ ir „Gazprom“.
Anot Vyriausybės, laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2012 m. „Gazprom“ tiekiamų dujų kaina itin padidėjo dėl dujų kainos formulės pakeitimų, kurie buvo padaryti pažeidžiant privatizavimo sutarties sąlygas.
Šiuos dujų kainų formulių pakeitimus taip pat tvirtino „Lietuvos dujų” valdybos nariai, kuriuos paskyrė „Gazprom“, ir kurie, balsuodami dėl dujų tiekimo sutarties pakeitimų, galimai veikė ne „Lietuvos dujų“, o „Gazprom“ naudai.
Šis Lietuvos reikalavimas yra naujas, tačiau DELFI primena, kad anksčiau „Gazprom“ du kartus buvo kreipęsis į Stokholmo arbitražą dėl „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimo ir susijusių laikinųjų apsaugos priemonių.
2012 m. liepos mėnesį Stokholmo arbitražo tribunolas atmetė visus „Gazprom“ reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Tuo pačiu tribunolas konstatavo, kad dujų kainos taikymo aspektai negali būti nagrinėjami nacionaliniame teisme. Todėl šie reikalavimai yra reiškiami tame pačiame Stokholmo arbitraže.
