Už įstatymų projektus, kurių priėmimas Seime porą kartų jau atidėtas, ketvirtadienį balsavo 60, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Iš viso balsavime dalyvavo 64 Seimo nariai.
Įstatymo priėmimui būtina, kad dalyvautų bent pusė – 71 iš 141 parlamentaro. Dėl paketo galutinai balsuoti planuojama kitą kartą.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius „Delfi“ po balsavimo sakė, kad dėl paketo bus sprendžiama kitą antradienį.
„Darbietis“ Viktoras Fiodorovas teigia, kad negali palaikyti paketo.
„Įstatyme tikrai daug pozityvių nuostatų, kurios vertos priėmimo (…) bet iki šiol padaryti dalykai buvo labiau deklaratyvūs. Į šį įstatymo projektą žiūriu rezervuotai“, – kalbėjo jis.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisomis nebuitiniams gaminantiems vartotojams, išskyrus ne pelno siekiančius juridinius asmenis, norėta nustatyti privalomą grynojo atsiskaitymo (angl. net billing) modelį, kai už elektrą mokama tuometinė biržos kaina. Modelis būtų taikomas ir privačioms vėjo elektrinėms.
Kiti nebuitiniai gaminantys vartotojai (saulės elektrinės), taip pat piliečių energetikos bendrijos, aktyvūs vartotojai ir kiti asmenys, – elektrą gaminantys ir vartojantys savo reikmėms, – grynąjį atsiskaitymą galėtų taikyti pasirinktinai.
Iki šiol visiems gaminantiems vartotojams elektra skaičiuojama kilovatvalandėmis (angl. net metering) ir „pasaugoma“ sumokant tik už naudojimąsi tinklais.
Aštrių diskusijų ketvirtadienį sukėlė klausimai dėl servitutų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos parlamentaras Valius Ąžuolas siūlė, kad vėjo jėgainėms įrengti savininko žemėje būtų reikalingas raštiškas pastarojo leidimas.
„Pasiūlymas paprastas: kadangi ankstesnė tvarka garantavo žmonėms teises į savo turtą (…) dabar tos teisės iš žmonių atimtos ir nėra mokamos jokios kompensacijos. Šitas siūlymas sugrąžintų žmones į konstitucinę valstybę, kur tavo turtas saugomas ir ginamas Konstitucijos (…).
Reikia nubalsuoti, kad būtų gaunamas sutikimas tų žmonių, kurių turtas patenka į apsaugos zonas ir bus apribotos galimybės savo turtu disponuoti“, – sakė V. Ąžuolas.
K. Starkevičius atkreipė dėmesį, kad yra užtikrinamas žemės savininkų informavimas.
„Sudaromos geresnės sąlygos“, – sakė parlamentaras.
Seimo narys Artūras Skardžius parėmė V. Ąžuolo siūlymą.
„Taip elgdavosi tik bolševikai, kai šventą žmogaus nuosavybę, garantuotą Konstitucijos, dėl kažkokių grupinių interesų ar verslo interesų staiga apriboja disponavimą žeme, negali tada žmonės statytis tose zonose, disponuoti savo turtu vien dėlto, kad kažkas užsimanė įkalti stulpą ir suktis vėjo jėgainei“, – teigė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis A. Skardžius.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sakė, kad atsinaujinanti energetika yra viešasis interesas, o ūkininkams sprendimai yra netgi naudingi.
Seimo svarstytais įstatymais sprendžiami ir kiti klausimai. Norima pasiekt, kad 2030 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, siektų ne mažiau kaip 55 procentus. Taip pat – kad 2030 metais elektros, pagamintos iš AEI, dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros suvartojimu, išaugtų iki 100 procentų.
Įstatymų pakete yra ir daug įtampos sukėlusio klausimo – 2022 metų liepą vadinamuoju „Proveržio paketu“ nustatyto 2 gigavatų (GW) ribojimo saulės parkams. Energetikos ministerija „Delfi“ yra komentavusi, kad be šio įstatymo būtų kilę sunkumų fizinių asmenų elektrinių plėtrai.
Konstitucinis Teismas šį rudenį nusprendė, kad Seimas, nenustatydamas, kaip toliau bus vykdoma asmenų, kurie jau buvo pradėję saulės elektrinių įrengimo procesą, ūkinė veikla, – nesilaikė iš Konstitucijos kylančio reikalavimo tai nustatyti įstatymu.
Konstitucinis Teismas taip pat teigia, kad Vyriausybės vasario 1 dienos nutarime nustatytas teisinis reguliavimas, – pagal kurį galima tolesnė, viršijant 2 GW, saulės šviesos energijos elektrinių plėtra, – konkuruoja su nustatytuoju įstatyme ir nėra paisoma iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, pagal kurią poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams.
Todėl Seimo narys K. Starkevičius registravo iniciatyvą perkelti nutarimą į įstatymą. Jis, be kita ko, siūlo papildyti dabartinio įstatymo nuostatą, kad saulės elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW.
„Saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia, kuriai esant saulės šviesos elektrinių prijungimas vykdomas be elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų, negali viršyti 2 GW“, – teigiama parlamentaro formuluotėje.
Savo ruožtu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas ir Liberalų sąjūdžio deleguotas parlamentaras Andrius Bagdonas siūlė apskritai išbraukti iš įstatymo 2 GW ribojimą.
Seimui pageidautina artimiausiu metu išspręsti šį klausimą dėl 2 GW, nes KT sprendimas įsigalioja nuo kitų metų gegužės.
Tačiau verslui valdančiųjų siūlymas perkelti į įstatymą nutarimo nuostatas neatrodo pakankamas.
„Vystytojų teigimu, dabartinis Energetikos ministerijos pasiūlymas niekaip nesprendžia dar iki 2 GW įrengtosios galios apribojimo pradėtų projektų likimo“, – išplatintame pranešime teigia britų kapitalo bendrovė „Aura Power“.
„Aura Power developments“ numačiusi 375 MW projektą, kurio beveik 280 megavatų galiai būtų taikomas ribojimas. Pernai liepą skelbta, kad investicijos sieks 300 mln. eurų. Bendrovės partnerės Lietuvoje „Rene Group“ vadovas Aistis Radavičius anksčiau teigė „Delfi“, jog KT sprendimas yra teisingas.
„Seimui pateikti įstatymo pakeitimai, vystytojų teigimu, problemą tik gilina: nekonkrečias gamybos ribojimų taisykles iš Vyriausybės nutarimo tiesiog norima perkelti į įstatymą. Taip pat, pateiktuose pasiūlymuose visiškai nekalbama apie dar iki 2 GW apribojimo paskelbimo pradėtų saulės parkų projektų reglamentavimą, teisėtus vystytojų lūkesčius ar, juo labiau, pačios 2 GW ribos atšaukimą“, – pranešime kalba A. Radavičius.
Minėtą parką Dūkšte projektuojančios „Aura Power“ plėtros vadovas Lietuvoje A. Radavičius sako, kad dabartinis ministerijos siūlymas sklaido po KT sprendimo atsiradusį optimizmą.
