ESO bei „Litgrid“ kainų metodiką siūloma sieti su įmonių skola

Energetikos grupės „Ignitis grupė“ ir „Epso-G“ ragina reguliatorių „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) bei „Litgrid“ paslaugų kainų nustatymo metodikoje įtvirtinti maksimalų leistiną įmonių įsiskolinimo ir pelno prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) santykį.

Viešos konsultacijos metu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pateiktuose „Ignitis grupės“, „Epso-G“ bei Energetikos ministerijos atsiliepimuose prašoma numatyti, kad metodikoje numatytos papildoma dedamoji, skirta būtinoms investicijoms į tinklo elementus, būtų tokia, jog ESO ir „Litgrid“ grynosios skolos ir EBITDA santykis neviršytų 6,5 ribos.

„Tvarus ir kitose šalyse veiklą vykdančių panašių reguliuojamų įmonių skolos lygis, grynosios skolos ir EBITDA santykis neviršija 6–6,5“, – rašoma „Ignitis grupės“ rašte.

Jame pažymima, kad patvirtinus VERT siūlomą metodikos projektą, korekcijos už 2016–2021 metus įtaka (suma, kuria būtų mažinamas ESO ateityje nustatomas reguliuojamos veiklos pajamų lygis) sudarytų apie 160 mln. eurų, o tai naujo reguliavimo laikotarpio metu bendrovės grynosios skolos ir EBITDA santykį padidintų iki 8,6 ribos.

Energetikos ministerija ir „Epso-G“ taip pat pabrėžia, kad būtent 6,5 yra reguliuojamos įmonės viršutinė skolos/EBITDA santykio riba, iki kurios įmonė dar gali pasiskolinti investicijų finansavimui.

Anot Energetikos ministerijos, taip pat svarbu užtikrinti, kad reguliacinių sąlygų keitimas neturėtų neigiamos įtakos tinklų operatorių galimybėms įgyvendinti jau suplanuotus ilgalaikius investicinius projektus, prisidedančius prie nacionalinių energetikos politikos tikslų įgyvendinimo.

Anksčiau paviešintuose „Ignitis grupės“ didžiausių akcininkų bei kapitalo rinkos dalyvių atsiliepimuose taip pat raginama tobulinti metodikos projektą, kad būtų įvertintas galimas neigiamas pakeitimų poveikis Lietuvos kapitalo rinkai bei investuotojų lūkesčiams.

VERT pirmininkas Renatas Pocius BNS anksčiau sakė, kad siūlomais metodikos pakeitimais siekiama užtikrinti ilgalaikes investicijas į skirstymo tinklą. Anot jo, siūloma nuostata, kad visos trūkstamos lėšos, reikalingos tinklo atnaujinimui, galėtų būti įtraukiamos į tarifą, tačiau kartu siekiama išlaikyti ir balansą tarp vartotojų ir bendrovės ar jos akcininko lėšomis finansuojamų investicijų.

Naują metodiką VERT planuoja tvirtinti šią savaitę.