Ministerija nurodo, kad tokį staigų augimą lėmė dvigubai išaugusi elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) – dabar ji sudaro apie 30 proc. bendro šalies elektros suvartojimo.
„Praėjusius metus galime drąsiai vadinti lūžio taško metais: atsinaujinančios energijos įrengtoji galia augo šuoliais. Augimo tempas įgavo pagreitį, kuris dabar tik spartės, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Jis taip pat pabrėžia, išaugę elektros gamybos pajėgumai reiškia, jog visi šios Vyriausybės programoje numatyti elektros gamybos tikslai pasiekti per trejus metus (2021–2023).
Pasak energetikos ministro, paskirstyti pralaidumai ir pradėti įgyvendinti nauji saulės ir vėjo jėgainių projektai leidžia prognozuoti, jog visišką energetinę nepriklausomybę pasieksime jau 2027-aisiais.
„Jau pradėtų ir suplanuotų projektų numatoma galia siekia 7 GW. Dauguma jų bus baigti 2026-2027 metais, tad 2027 metų pabaigoje jau turėtume pasigaminti tiek elektros energijos, kiek suvartojame. Gebėjimas apsirūpinti elektra reiškia faktinę energetinę nepriklausomybę“, – sako D. Kreivys.
Iš saulės ir vėjo – jau ketvirtadalis suvartojamos elektros
Skaičiuojama, kad vien saulės ir vėjo elektrinės pagamina jau ketvirtį visos Lietuvoje vartojamos elektros energijos.
Bendra AEI įrengtoji galia 2023 m. pabaigoje siekė daugiau kaip 2,3 GW. Tai yra 3,3 karto daugiau nei buvo 2020 m. pabaigoje.
Saulės ir vėjo jėgainėse pernai pagaminta perpus – 52,4 proc. – daugiau elektros energijos nei 2022 m. – iš viso 3,14 TWh. Iš jų 0,637 TWh pagaminta saulės elektrinėse -– 2,3 karto daugiau elektros nei 2022 metais.
Pernai dvigubai išaugo ir gaminančių vartotojų – gyventojų ir organizacijų, apsirūpinančių elektra iš nuosavų elektrinių – skaičius. 2023 m. pabaigoje jų buvo 89 tūkst. – tai yra dvigubai daugiau nei 2022 m. Praėjusiais metais jų turimos jėgainės pagamino ir atidavė į tinklą 0,54 TWh elektros energijos.
