aA
Lietuvoje elektros valandinė didmeninė kaina trečiadienį pasiekė 4000 eurų už megavatvalandę, arba 4 eurus už kilovatvalandę. Tai yra naujas rekordas – beveik dvigubai didesnė kaina, nei buvo liepos pabaigoje. „Delfi“ kalbinti verslo atstovai ir ekspertai situaciją vadina neadekvačia, kai kurie ragina kelti klausimą Europos Sąjungos mastu.
Elektra
Elektra
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Nord Pool“ biržos Lietuvos ir Latvijos kainų zonose antradienį rytdienos sandorių (angl. day-ahead) vidutinė valandos kaina trečiadieniui svyravo tarp 460 eurų iki 1500 eurų už megavatvalandę (MWh), o galiausiai pašoko iki 4000 eurų vakare, 18-19 val. Lietuvos laiku. Toks valandos pikas buvo pasiektas ir Estijoje.

Vėliau kaina pastebimai sumažėjo. Tačiau šie šuoliai padidino paros kainos vidurkį Lietuvoje iki maždaug 824 eurų už MWh (ankstesnę parą – 488 eurai).

Gerai informuotas šaltinis sakė „Delfi“, kad nedirba Latvijos šiluminės elektrinės, o estai ir suomiai „užsidarę“ savo pralaidumus, taip laikydami savo kainas žemesnes, „taip saugo savo rinką, o latviai nejungia savo generacijos ir nieko nedaro“, tuo metu Lietuvos gamybos neužtenka.


Elektros ir dujų tiekimo bendrovės „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė sako, kad tokia kaina Lietuvos, Latvijos ir Estijos kainų zonose susiformavo dėl pralaidumų ribojimų iš Švedijos 4-os kainų zonos į Lietuvą, iš Suomijos į Estiją, iš Lenkijos į Lietuvą.

Pasak jos, dėl aukštos oro temperatūros trečiadienį dienos metu iki 650 megavatų (MW) bus ribojama „NordBalt“ jungtis, tai reiškia, kad bus neprieinama iki 50 MW. Estijos perdavimo tinkle iki 858 MW apribotas importas iš Suomijos – neprieinama apie 158 MW. Vakarinio piko metu iki 350 MW bus ribojamas importas iš Lenkijos – neprieinama iki 150 MW.

„18 valandą perkamos elektros energijos kiekis viršijo rinkoje aktyvuotų pardavimo pasiūlymų apimtis, todėl rinkos operatorius („Nord Pool“) aktyvavo pikinės galios rezervą, laikomą Lietuvos operdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“, kuris padengs energijos trūkumą. Pagal rinkos operatoriaus „Nord Pool“ duomenis, 4000 Eur/MWh kaina buvo suformuota su 2,14 MWh kiekiu“, – komentavo L. Beganskienė.

Nepriklausomo elektros tiekėjo „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga komentuoja, kad tai dar ne pabaiga, „dar bus rekordų“.

Martynas Giga
Martynas Giga


„Bet kad kilimas būtų toks, mes ir patys nesitikėjome. Išties niekaip kitaip negalime aiškinti tokių rekordų, kaip tik kompleksu tų pačių priežasčių, apie kurias jau ne kartą kalbėta.

Tai yra mažėjanti elektros pasiūla visame regione, karšti ir sausi orai, neprisipildantys vandens rezervuarai, brangstančios dujos, kylančios taršos leidimų kainos, Rusijos karas ir jo iššaukti padariniai, nepakankama žalioji gamyba, kuri yra pigi“, – teigia M. Giga.

Jis daro prielaidą, kad šie valandiniai kainos šuoliai yra nulemti „kažkokio seno, įprastai sistemoje nedalyvaujančio elektros gamintojo, kuris naudoja ne dujas, o mazutą ar panašiai“.

„Kuris tik gal valandai įsijungė, ir į kainą įtraukė savo paleidimo bei atjungimo kaštus. Dėl pastarojo tiksliau galėtų pasakyti rinkos operatorius, jie mato, kas patiekia elektrą į sistemą“, – sako M. Giga.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas, anksčiau vadovavęs buvusiai „Lietuvos energijai“ (dabartinė „Ignitis grupė“) sako, kad elektros pasiūla regione labai maža, tačiau be elektros vartotojai likti neturėtų – būtų įjungti rezerviniai pajėgumai. Jo manymu, „Litgrid“ jau užsakė juos iš Elektrėnų.

Dalius Misiūnas
Dalius Misiūnas
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Tiek Latvijoje nėra tos gamybos, tiek Estijoje – matau, kad ten ne per daugiausiai pasiūlos (...). Kiek pasižiūrėjau prognozėse, ir vėjo gamyba labai maža, gal ir tos saulės mažiau, o vartojimas nemažas, kadangi daro įtaką šaldymas.

Operatorius („Litgrid“ – red.) tada įsikiša, jis techniškai subalansuos. Nemanau, kad čia rizikuojame kažkokiu įvykiu, bet faktas, kad kainos absoliučiai „kosminės“. Tas rinkos mechanizmas tokiomis įtemptomis sąlygomis tampa labai pažeidžiamas“, – aiškina D. Misiūnas.

Elektrėnų kompleksą valdanti „Ignitis gamyba“ yra skelbusi, kad tretinį aktyviosios galios rezervą 2022 metais 519 MW galia užtikrina komplekso 7-as ir 8-as blokai (tai dujiniai blokai, galintys naudoti ir skystą kurą, tarkime, mazutą).

„Litgrid“ trečiadienį komentavo „Delfi“, kad „iš šaltos būsenos aktyvavo Panevėžio elektrinę, taip pat buvo aktyvuota papildoma rezervinė galia Lietuvos elektrinės kombinuoto ciklo bloke (9-as Elektrėnų blokas – red.), kurio veikimas buvo suplanuotas rinkoje. Šis veiksmas užtikrino elektros pasiūlą Baltijos šalyse“.

Žemiau grafike matyti išaugusi šiluminių elektrinių gamyba, taip pat hidro generacija (mėlyna):

Elektros gamyba Lietuvoje rugpjūčio 17 d.
Elektros gamyba Lietuvoje rugpjūčio 17 d.
© Litgrid

Valstybės kontroliuojama „Ignitis grupė“ trečiadienį išplatino pranešimą, kuriame pabrėžė, kad aukštas kainas lemia ne tik stipriai išaugusios gamtinių dujų kainos, lemiančios brangią dujinę elektros gamybą, bet ir biržos algoritmai. Dėl jų net pastebimai pigesnę elektros gamybą siūlantys įrenginiai nelaimi aukcionų ir neturi galimybės gaminti elektros energijos.

„Ignitis gamybos“ valdomas Elektrėnų kombinuoto ciklo blokas (KCB) trečiadieniui, pasak pranešimo, teikė 24 skirtingus pasiūlymus, kurių kainos buvo gerokai mažesnės negu susiformavusios „Nord Pool“ elektros kainos. Nepaisant to, pigesni pasiūlymai buvo atmesti pritaikius vadinamąjį „paradoksalų atmetimą“.

Jis reiškia, kad net ir mažesnės kainos pasiūlymus atmetami, jei pasiūlymo dydis neatitinka poreikio. „Dėl to rekordinę kainą formuoja nedideli, tačiau labai brangūs gamybos pajėgumai“, teigia grupė.

Pasak jos, trečiadienį elektros biržos aukcione gaminti energiją laimėjo Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (KHAE), tačiau siekiant elektrinės baseine turėti aukštesnį vandens lygį, kad būtų galima toliau teikti pasiūlymus, užtikrinančius žemesnę elektros energijos kainą biržoje, „Ignitis gamyba“ nusprendė vietoj Kruonio HAE įjungti KCB.

„Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius komentavo „Delfi“ pastarąją aplinkybę tuo, kad pardavus elektros energiją biržoje, yra galimybė ją patiekti iš kitų įrenginių. Tad vietoj Kruonio HAE komercinės gamybos panaudotas KCB.

„Šiandien veikia KCB, KHAE, KHE (Kauno hidroelektrinė – red.). Rezerviniai 7 ir 8 blokai neveikia, nes aktyvavimo komandą jiems gali duoti tik tinklo operatorius“, – apie grupei priklausančius pajėgumus kalbėjo A. Ketlerius.

Romanovskis: „kosminės aukštumos“, reikalingas ES įsikišimas

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis teigia, kad situacija yra šokiruojanti ir galiausiai tokios aukštos kainos nuguls į produkcijos kainas.

„Skaičiai rodo, kad esame kosminėse aukštumose. Ir čia esame Europos elektros kainų rekordininkai. Akivaizdu, kad visi tie rinkos mechanizmai, biržiniai mechanizmai, jungtys ir panašiai, kuriais buvo siekiama, kad turėtume pigią ir nuolatinę elektrą, – neveikia (...).

Pagal biržą gyvena visas verslas, bet tikriausiai ir viešosios paslaugos. Ir pagal tai, kokios yra kainos, tai yra visiškai ekstremalios situacijos požymis, kuris jau reikalauja, kad ta problema būtų sprendžiama Europiniu mastu“, – įsitikinęs A. Romanovskis.

Jis svarsto, kad tam tikri rinkos mechanizmai yra arba iškreipti, arba neteisingi.

„Nes elektra yra gyvybinis produktas. Ligoninės prijungtos prie elektros. Mes be elektros negalime gyventi. Čia jau yra europiniai dalykai, reguliaciniai dalykai, kur turėtų Europos Sąjunga įeiti ir su kažkokiomis priemonėmis stabdyti, nes akivaizdu, kad Lietuva kaip valstybė neturi jokių svertų tai lemti.

Andrius Romanovskis
Andrius Romanovskis
© DELFI / Karolina Pansevič

Mes paprasčiausiai mokame daugiau ir, neduok Dieve, dar pasirodys, kad reikia riboti vartojimą“, – komentuoja LVK prezidentas.

Jis sako, kad nors dabar daug kalbama apie buitinių vartotojų padėtį liberalizavimo procese po „Perlas Energija“ situacijos, tačiau nereikėtų pamiršti ir verslo.

„Pamirštamas verslas, kad jis jau seniai biržoje ir moka biržines kainas ir galiausiai to verslo sumokami už elektrą pinigai gula į mūsų produktus, į paslaugas, į infliacijos rodiklius (...).

Reikia politinio konsensuso, kad tai yra nebe Lietuvos problema, tai yra Europos Sąjungos problema, jeigu jos viena iš narių moka – neaišku, dėl kokių priežasčių – milžinišką kainą, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis“, – sakė A. Romanovskis.

Energetikos ministerija antradienio pavakarę pranešė, kad energetikos ministras Dainius Kreivys kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) prašydamas ištirti, ar regioninėje elektros prekybos biržoje nėra atmetami Lietuvos elektros energijos gamintojų kainos pasiūlymai, kurių kaina yra kur kas mažesnė nei galutinė susiformavusi elektros kaina biržoje.

„Vartotojai, verslas ir valstybė dėl to patiria dideles išlaidas, todėl ministras taip pat prašo reguliuotojo įvertinti, ar pats algoritmas, kuriuo remiantis skaičiuojama elektros energijos kaina biržoje, nėra dar viena aukštų energijos kainų priežastis“, – rašoma pranešime.


Ministerija nekonkretizavo, ar kreipimąsi paskatino būtent trečiadienio kaina, ir jos neminėjo.

Pastarąjį kartą keturženklė valandinė elektros kaina Lietuvos zonoje fiksuota rugpjūčio 11 dieną – 1240 eurų, o liepos 21 dieną – 2100 euro už MWh (tai buvo ankstesnis rekordas).

„Delfi“ primena, kad aukštų energijos kainų periodas nusistovėjo visoje Europoje, tačiau viešumoje kyla klausimų, kodėl Lietuvoje didmeninės kainos didesnės nei daugelyje kitų šalių.

Vidutinė rugpjūčio 17-osios paros elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje yra didžiausia visoje „Nord Pool“ biržoje ir siekia, kaip minėta, apie 824 eurus už MWh. Lenkijoje – 369 eurus, Švedijos 4-ojoje zonoje (su kuria turime elektros jungtį) – 540 eurų. Tačiau Švedijos 1-ojoje zonoje elektra kainuoja vos 5 eurus, o Norvegijos šiaurėje – apie 1,2 euro už MWh.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(151 žmogus įvertino)
2.6490

Gentvilas: bus draudimas parduoti šalyje anglį ir durpes deginimui

Aplinkos ministerijai pasiūlius nuo 2025 metų atsisakyti šildymui naudojamo kietojo iškastinio...

Dundulis: energetikams siūlau patiems pasigaminti dešrą ir duoną, pasistatyti parduotuves (5)

„Neseniai turėjome kraštutinumą, kai turėjome daug pinigų, bet trūko butų, automobilių,...

Prancūzija užpildė savo dujų saugyklas

Ruošdamasi žiemai, Prancūzija visiškai užpildė savo dujų saugyklas. Reguliavimo institucija...

„Litgrid“ 142 mln. eurų perkrovų pajamų skirs elektros kainai mažinti

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „ Litgrid “ trečiadienį praneša, kad iš...

Mažoji renovacija: ženklus daugiabučių gyventojų susidomėjimas

Palankios mažosios renovacijos sąlygos ir energetinių kainų pokyčiai paskatino gyventojus...

Top naujienos

Ždanovas: Rusijoje jau atsiranda idėjų dėl pajėgų išvedimo iš Ukrainos

Rusijos Federacijos (RF) generaliniame štabe atsiranda idėjų dėl pajėgų išvedimo iš Ukrainos...

Streikas suveikė neprasidėjęs: už tai, kad Vilniaus gatvėse nekiltų chaosas – milijonai iš biudžeto

Trečiadienį Vilniaus miesto tarybos posėdyje pritarta „Vilniaus viešojo transporto“ įkainių...

Karo ekspertai: rusai, praradę iniciatyvą, labai greitai tepa slides (3)

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertų teigimu,...

Dundulis: energetikams siūlau patiems pasigaminti dešrą ir duoną, pasistatyti parduotuves (5)

„Neseniai turėjome kraštutinumą, kai turėjome daug pinigų, bet trūko butų, automobilių,...

Naujausia apklausa nustebino ekspertus: lietuvių, kurie karą Ukrainoje mato kitaip, daugiau, nei atrodė (50)

13 iš 100 apklaustų lietuvių mano, kad Rusija nekalta dėl karo Ukrainoje, o parama šiai šaliai...

Leidykla „Kitos knygos“

Nuo pūslelinės iki lėtinių ligų – kokių problemų mums sukelia ilgalaikis stresas?

Kad suprastume streso poveikį imuninei sistemai, turime grįžti milijonus metų į praeitį, į...

Karas Ukrainoje. Ukraina skelbia apie Luhansko srities deokupaciją, Rusijos planuose – „keršto smūgis“ Rusija pati išsidavė: parodė tikrąją situaciją fronte (5)

Ukrainos pajėgos dar labiau veržiasi link Rusijos okupuoto Chersono miesto, antradienį...

Europos viduje gimsta rimtas ginčas – Lenkijos reikalavimas yra svarbių pokyčių ženklas (10)

Europos viduje gimsta rimtas ginčas – Lenkija įteikė Vokietijai notą. Ja reikalaujama, kad...

Gentvilas: bus draudimas parduoti šalyje anglį ir durpes deginimui

Aplinkos ministerijai pasiūlius nuo 2025 metų atsisakyti šildymui naudojamo kietojo iškastinio...