Biržos Lietuvos, Latvijos ir Estijos kainų zonose antradienį rytdienos sandorių (angl. day-ahead) kaina svyruoja nuo maždaug -10 eurų iki 97 eurų už MWh arba nuo -1 iki 9,7 cento už kWh (be PVM). Identiškos kainos yra ir Latvijoje bei Estijoje. Iš viso antradienį bus trylika valandų su neigiama elektros kaina.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ komentuoja „Delfi“, kad vėjo jėgainių gamyba išlieka intensyvi, tai mažina ir elektros kainą.
„Dėl palankių oro sąlygų itin išaugo elektros gamyba vėjo elektrinėse visame Baltijos jūros regione. Praėjusią savaitę dėl to didmeninė elektros kaina sumažėjo net 29 procentais. Matydami rytojaus orus, skaičiuojame, kad vėjo jėgainių generacija Lietuvoje išliks didelė, dėl to mažėja elektros kaina“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.
Anot jo, tikėtina, kad itin didelė vėjo gamyba bus ir Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje, todėl kainos šiose šalyse formuojasi neigiamos.
„Be to, Prancūzijoje vis stabiliau dirba branduolinės elektrinės, kurios didina pasiūlą. Elektros energijos perteklių Prancūzija eksportuoja.
Mažą elektros kainą lemia ir sumažėjęs suvartojimas atostogų laikotarpiu, atlėgus karščiams reikia mažiau vėsinimo pajėgumų“, – sako L. Varanavičius.
Pasak jo, neigiamos kainos gali susiformuoti tokiu atveju, jeigu yra generatorių, kurie gamina netgi esant neigiamoms kainoms, tai reiškia, kai jiems labiau apsimoka primokėti už elektrą nei stabdyti gamybą. Čia kalbama apie inertiškas – branduolines arba anglių – elektrines.
„Lietuvoje tokių gamintojų nėra ir, iš principo, pas mus neigiamų kainų turėtų nebūti. Bet jos tampa neigiamos tiktai dėl to, kad ateina iš užsienio. Pavyzdžiui, iš tos pačios Švedijos, kur branduolinės elektrinės“, – „Delfi“ pirmadienį komentavo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas M. Nagevičius.
„Tai nereiškia, kad mūsų gamintojai nelemia, jie lemia: jeigu pas mus elektros niekas negamintų, tai pas mus netgi neigiama kaina, – kuri atitekėtų iš Švedijos, – taptų teigiama“, – teigia ekspertas, turėdamas omenyje paklausos ir pasiūlos balansą bei Lietuvos vietinių gamintojų papildomą spaudimą kainoms.
Infografike – Baltijos šalių, Švedijos ir sistemos elektros didmeninė kaina rugpjūčio 8 dieną:
Švedijoje antradienis atrodo ypatingai. Visose keturiose prekybos zonose visomis valandomis kaina yra neigiama, įskaitant ir zoną, su kuria Lietuva susieta jūriniu „NordBalt“ kabeliu. Apskritai, vidutinė paros kaina neigiama bus visoje Švedijoje, Danijoje, visose Norvegijos zonose ir Suomijoje.
Ypač retai pasitaikantis reiškinys yra neigiama visos sistemos vidutinė paros kaina, o antradienis taps būtent tokia diena – antrą kartą per biržos veikimo laiką.
„Litgrid“ yra skelbęs, kad liepos 16 dieną vidutinė elektros biržos „Nord Pool“ sistemos kaina pirmą kartą istorijoje buvo neigiama (tąkart tai buvo sekmadienis ir kaina siekė -0,195 cento už kWh).
Prognozuojama ir faktinė vėjo elektrinių gamyba Lietuvoje:
Sistemos kaina, pasak bendrovės, apskaičiuojama pagal elektros kainas Skandinavijoje, o „šį rekordą nulėmė neigiamos kainos Suomijoje ir Švedijoje“.
Kaip matyti, analogiška situacija bus ir rugpjūčio 8 dieną, kai Šiaurės šalyse fiksuojamos neigiamos elektros kainos, vis dėlto vidutinė sistemos kaina šįkart sieks žemiausią iki šiol reikšmę – minus 0,414 cento už kWh (be PVM).
Lietuvoje kol kas mažiausia valandos kaina buvo fiksuota liepos 16 dieną (vieną valandą krito iki -5,66 cento už kWh), tačiau vidutinė paros kaina tąkart buvo 3,24 cento už kWh. Šį antradienį vidutinė kaina bus perpus žemesnė (1,54 cento už kWh).
Išmaniąją apskaitą ir „biržinius“ elektros planus turintys gyventojai gali orientuotis į žemas rinkos kainas ir mėginti sutaupyti, pavyzdžiui, kraudamiesi elektromobilį, baterijas ar kitaip padidinę vartojimą tam tikromis valandomis. Tačiau reikia nepamiršti, kad prie rinkos kainos pridedami ir infrastruktūros bei tiekimo mokesčiai.
