Apie juos Eltą informavo eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Vis tik jis patvirtino, kad EK dar nesutarė dėl viršutinės dujų kainų ribos modelio, kurį palaiko nemaža dalis ES valstybių. V. Sinkevičius tikina, jog diskusijos vyksta, tačiau dar būtina nustatyti, kiek lėšų reiktų bei kaip toliau skatinti Bendrijos šalis mažinti dujų suvartojimą.

Anot jo, EK siūlo sukurti prekybos platformą, kurioje bent 15 proc. savo dujų pajėgumų pirktų bendrai. Pasak V. Sinkevičiaus, tai leistų užtikrinti, kad ES valstybės dėl dujų nekonkuruotų tarpusavyje, ypač žiemą, kai jų gali trūkti.

„Ir neišpūstų kainos ES, nes tuo pasinaudoja dažniausiai tik tie vadinamieji tiekėjai, dujų perpardavinėtojai“, – Eltai teigė eurokomisaras.

Taip pat, vardijo jis, EK kviečia Bendrijos valstybes sukurti dujų dalijimosi mechanizmą: „Jei vienai šalių kritiškai pritrūktų dujų, (pakankamai gamtinių dujų turinti ES valstybė – ELTA) efektyviai galėtų jų parduoti kitai šaliai narei be papildomo antkainio, tik kompensuojant kaštus.“

V. Sinkevičius atskleidė, kad siekiant kovoti su aukštomis dujų kainomis EK pasiūlė laikinai nustatyti lyginamąją kainą suskystintosioms gamtinėms dujoms. Eurokomisaro teigimu, toks dujų kainų reguliavimo būdas būtų skaidresnis ir teisingesnis.

„Nepastovios ir beprecedenčiame lygyje esančios dujų kainos pagrindinėje Europos dujų biržoje (TTF prekybos taške Nyderlanduose – ELTA) nusako realią Šiaurės Vakarų Europos situaciją, tačiau problema ta, kad bendrai pasaulinės rinkos (kainų – ELTA) neatspindi. Todėl Komisija siūlo iki šių metų pabaigos nustatyti lyginamąją SGD kainą, kuria būtų galima remtis derantis dėl kontaktų“, – aiškino jis.

Virginijus Sinkevičius

„SGD dujų tiekimas neturėdavo įtakos (dujų kainai Europoje – ELTA). Jei žiūrėsime į Azijos rinką ir nustatysime SGD dujų kainą kokia yra joje, aišku, kad galime turėti didesnę pasiūlą, jis leis mums konkuruoti pasaulinėje rinkoje (...) kas leistų sumažinti kainas“, – taip pat teigė komisaras.

V. Sinkevičius tarp kitų pasiūlymų įvardijo, jog EK dar rekomenduos dujų kainų svyravimų suvaldymo mechanizmą, įvedant laikiną „dinaminį kintamą kainos limitą“ dujoms, kurios perkamos Nyderlandų TTF prekybos taške. Šis limitas nebūtų siejamas su šio prekybos taško kaina, pagal kurią nustatoma visų Europos perkamų gamtinių dujų kaina.

Taip pat EK siūlo naują kainų stabilizavimo mechanizmą, skirtą apriboti kainą didžiausio energijos suvartojimo valandomis, siekiant išvengti milžiniškų kainos svyravimų, pridūrė eurokomisaras.
Tarp kitų Komisijos nutarimų jis dar paminėjo siūlymą energijos kainoms gyventojams bei smulkiam ir vidutiniam verslui sušvelninti skirti iki 40 mlrd. eurų 2014–2020 m. ES Sanglaudos fondo lėšų likučio, stiprinti kritinės energetikos infrastruktūros apsaugą.

„Bus vykdomi „stress“ testai, ruošiami planai, kaip kuo greičiau atkurti paslaugas, tiekimą ir nagrinėjami įvairūs panašūs scenarijai, būtent reaguojant į „Nord Stream“ (dujotiekių sprogimų – ELTA) situaciją“, – sakė V. Sinkevičius.

EK tęs diskusijas dėl viršutinės dujų kainų ribos

V. Sinkevičius paminėjo, kad EK ketina tęsti diskusijas su ES šalimis dėl viršutinės dujų kainų ribos nustatymo mechanizmo. Koks jis turėtų būti dar kol kas nesutarta, tikina jis.

„Čia diskusijos tęsis“, – teigė V. Sinkevičius, pridūręs, kad šiose diskusijoje reikia aptarti, kiek tokiam kainos apribojimui reiktų numatyti lėšų.

„Suprantame, kad jei įvedame kainų „lubas“, dalį kainos reiktų kompensuoti. Tai yra finansų ir lėšų klausimas. Ministrai tęs diskusijas. Yra 15 ministrų (siūlančių numatyti dujų kainų „lubas“ – ELTA) laiškas Komisijai, ji pasirengusi diskutuoti. Bet, aišku, reikia rasti solidarų mechanizmą, kuris leistų ne tik įvesti dujų kainų lubas, bet ir kad jos išties padėtų sumažinti kainas vartotojui“, – pabrėžė V. Sinkevičius.

Pasak jo, EK svarstydama dujų dujų kainos „lubų“ modelį dar atsižvelgia ir į galimą riziką, kad jas įvedus Bendrijoje nemažės gamtinių dujų vartojimas: „Yra rizika, kad įvedus tas lubas, radus kompensavimo mechanizmą, galimai vartojimas nesumažėtų“.

EK siūlymams dar turi pritarti ES šalys už energetiką atsakingų ministrų taryboje. Jei siūlymams bus pritarta, konkretų mechanizmą, anot V. Sinkevičiaus, EK parengs iki metų pabaigos.

ES ieškoma kaip sumažinti energijos kainas

Už energetiką atsakingi ES ministrai rugsėjo pabaigoje jau pritarė EK pateiktiems pasiūlymams energijos kainoms gyventojams ir verslui suvaldyti – mažinti energijos vartojimą piko valandomis, taikyti laikiną solidarumo įnašą iškastinio kuro įmonėms.

Taip pat buvo pritarta Komisijos iniciatyvai apriboti iš atsinaujinančių šaltinių, branduolinės energijos ir kitų ne iš dujų elektrą gaminančių įmonių viršplanines pajamas.

Tuomet Lietuva ir dar 14 ES šalių pasirašė laišką EK, kuriame ragino tarp priemonių įtraukti ir viršutinę kainų ribą visiems didmeniniams gamtinių dujų sandoriams.

Ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyks Europos Vadovų Taryba (EVT), kurioje Lietuvą atstovaus prezidentas Gitanas Nausėda.

Anot jo vyr. patarėjos užsienio politikos klausimais Astos Skaisgirytės, ES šalių lyderiai, be kitų klausimų, aptars EK pasiūlymus elektros ir dujų kainoms suvaldyti, taip pat ieškos, kaip didinti energijos gamybą Bendrijos viduje bei sumažinti žemyno priklausomybę nuo importo iš trečiųjų šalių.

Antradienį patarėja teigė, kad daugiau nei pusė šalių palaiko siūlymą nustatyti dujų kainų „lubas“, tačiau jų požiūriai, kokia būtent ji turėtų būti, skiriasi. Ji tikėjosi, kad Taryboje šalių vadovai pasieks kompromisinį sprendimą.

Po EVT Bendrijos energetikos politikos klausimus dar ketinama aptarti spalio 25 d. vyksiančioje ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje.

Joje dalyvausiantis energetikos ministras Dainius Kreivys yra minėjęs, jog oficialus sprendimas dėl viršutinės dujų kainų ribos nustatymo gali būti priimtas būtent šiame susitikime.