Dalis susimoka, nes taupo nervus
„Delfi“ teiravosi kai kurių elektros vartotojų, kokia dabar jų padėtis dėl reikalaujamų mokesčių (visi vardai pakeisti).
Agnė „Delfi“ sako, jog jai priskaičiuotas 93,7 euro dydžio mokestis.
„Mano atveju tai buvo visiška apgaulė, nes pasirašant sutartį informavau, kad po dviejų mėnesių pagal sutartį bus montuojama saulės elektrinė ir mane patikino, kad ne tik galėsiu, o turėsiu pakeisti sutartį. Tik vėliau viskas stebuklingai pasikeitė, nes sutartis pasirašyta 8 metams“, – sako moteris.
Anot jos, mokesčio ne prašoma, o jau reikalaujama.
„Reikalauja, siųsdami antstolių raginimus. Gavau VERT išaiškinimą, kad reikalavimas teisėtas. Tai kadangi po teismus tampytis neturiu kada, susimokėjau. Bet afera valstybės lygmeniu man nepatinka“, – teigia vartotoja.
Julija sako, kad mokesčio dar nemokėjo.
„Lapkričio mėnesio pabaigoje gavau raginimą susimokėti, nes perduos „Intrum“. Šio mėnesio (gruodžio) pradžioje gavau priminimą, kad esu skolinga už elektros energiją ir privalau sumokėti iki gruodžio 10 dienos. Žodis „rezervacijos mokestis“ nėra minimas“, – sako ji.
Kotrynos gauto atsakymo iš tiekėjo ištrauka:
Kotryna dalijasi, kad jai taip pat priskaičiuotas kelių dešimčių eurų mokestis, nors ji norėjo pasikeisti sutartį pas tą patį tiekėją, o ne pereiti pas kitą.
„Dabar esu skolinga „Enefit“ 70,08 euro ir „Intrum“ 35 eurus. „Intrum“ rašo ir skambina vos ne kasdien. Tai jau linkusi sumokėti, nes pavargau nuo situacijos, nors jaučiu, kad jie nėra teisūs“, – teigia moteris.
Tiekėjas turi savų argumentų
„Enefit“ atsakė „Delfi“, ar šiuo metu taiko rezervavimo mokesčius. Bendrovės vadovas Vytenis Koryzna teigė, kad rezervacijos mokestis yra numatytas tik turintiems ilgalaikes – 84 ir 72 – mėnesių sutartis.
„Šie elektros tiekimo planai yra paremti kitokiu modeliu nei trumpesni planai. Šiuo atveju dalį klientams reikalingo elektros energijos kiekio iškart įsigyjame įprastomis sąlygomis, apdrausdami jį nuo kainų svyravimo, o kitą dalį užtikriname pasirašydami dvišales sutartis su žaliosios energijos gamintojais.
Pasak jo, toks modelis leidžia užtikrinti klientams elektros tiekimą iškart po sutarties pasirašymo ir visą sutarties laikotarpį.
V. Koryzna argumentuoja, kad rezervavimo paslaugos mokestis taikomas, įvertinant tiekėjo patiriamas investicines bei draudimo išlaidas ir dėl kliento nutrauktos sutarties susidariusius tiesioginius nuostolius.
„Todėl šis mokestis taikomas tik tuo atveju, jeigu klientas nutaria anksčiau laiko pakeisti sutartį ar tiekėją. Galutinis tokio mokesčio dydis priklauso nuo 2 dalykų: kiek mėnesių liko iki sutarties pabaigos ir suvartojamos elektros kiekio.
Kuo mažiau mėnesių klientui lieka iki sutarties pabaigos, tuo mažesnis mokestis. Be to, mokestis dar papildomai mažinamas pagal suvartojamos energijos kiekį – mažiausiai suvartojantiems jis sumažinamas 5 kartus, daugiausiai suvartojantiems lieka nepakitęs“, – sako „Enefit“ vadovas.
Teisininkas mano, kad padėtis taisytina
Advokatas Marijus Velička pasakojo „Delfi“, kad raginimus susimokėti tariamą skolą yra gavę tūkstančiai žmonių.
„Su fiziniais asmenimis, arba vadinamais buitiniais vartotojais, tai 99 proc. visų bylų yra su bendrove „Enefit“, kurių atveju UAB „Enefit“ bando iš žmonių rezervacijos mokesčio pavidalu išsireikalauti sutarties nutraukimo mokestį. Nors įstatymas jiems neleidžia to daryti.
Advokatų kontoros „Velička, Brazaitis ir partneriai“ advokatas M. Velička teigia, kad nemaža dalis žmonių susimoka mokesčius siekdami ramybės.
„Labai didelė žmonių dalis susimoka tuos mokesčius – tam, kad būtų ramu“, – sako jis.
Klausimas pasiekė Seimą
„Rezervavimo“ mokestis arba netesybos sukėlė ir aktyvių diskusijų parlamente. Seimo Ekonomikos komitetas ne kartą svarstė, ar dalies tiekėjų taikoma praktika pagrįsta. Komitete kilo ginčų, ar pagal Lietuvos teisę tos netesybos draudžiamos tik nuo šių metų birželio, ar vis dėlto – nuo seniau.
Komiteto posėdyje pasisakęs advokatas M. Velička pabrėžė, kad kalbant su bendrovės „Ignitis“ atstovais, nė vienas iš jų netraktuoja teisės aktų kitaip, nei Seimo komitete pristatė pats advokatas. Tad esą klausimų kyla tik dėl kitų tiekėjų.
Lapkričio mėnesį komitetas pasiūlė Energetikos ministerijai ir Valstybės energetikos reguliavimo tarybai (VERT) parengti išaiškinimą šiuo klausimu. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas, komiteto narys Lukas Savickas teigė „Delfi“, kad iki švenčių turėtų būti padaryta Energetikos ministerijos ir VERT sprendimų patikslinant tvarką poįstatyminiais aktais.
„(Nuspręsta – red.) rekomenduoti Energetikos ministerijai patikslinti teisinį reguliavimą dėl elektros energijos tiekimo sutarčių nutraukimo, tiekėjų keitimo mokesčių ir/ar netesybų taikymo poįstatyminiuose teisės aktuose bei apie sprendimus iki gruodžio 20 dienos informuoti Ekonomikos komitetą“, – komiteto priimtą protokolą pacitavo parlamentaras.
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pasiūlyta, savo ruožtu, parengti išaiškinimą, kad vartotojai ir nepriklausomi elektros tiekėjai aiškiai suprastų galiojančio Energetikos įstatymo nuostatas, įtvirtintą teisę buitiniams vartotojams ir mažoms įmonėms vienašališkai nutraukti elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį be nutraukimo, rezervacijos ar kitų mokesčių ir/ar netesybų taikymo bet kokiu būdu ar forma.
Tikslina sąvokas ir kreipiasi išaiškinimo į Europos Komisiją
Komitetas pasidalijo su „Delfi“ gautais iš VERT bei Energetikos ministerijos atsakymais. Iš dokumentų matyti, kad planuojama kreiptis į Europos Komisiją. Tą naujienų portalui atskleidė ir pati ministerija.
„Mums buvo pateikta rekomendacija patikslinti teisinį reglamentavimą dėl elektros energijos tiekimo sutarčių nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčių ir (ar) netesybų taikymo poįstatyminiuose teisės aktuose. Atsakymas komitetui apie tai, kas jau padaryta ir ką padarysime artimiausiu laiku (per sausio mėnesį), jau pateiktas“, – teigia ministerija.
Pasak jos, lapkričio 24 dieną energetikos ministro įsakymu pakeistos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (detalizuojant naudojamas sąvokas: tiekėjo „keitimo mokestis“ ir „sutarties nutraukimo mokestis“).
Pasak ministerijos, šiose taisyklėse ir Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų apraše bus perkeltos nuo 2023 metų birželio 1 dienos įsigaliojusios Elektros energetikos įstatymo nuostatos, kad buitiniams vartotojams, labai mažoms ir mažoms įmonėms negali būti nustatyti sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčiai ir (ar) netesybos už vienašališką sutarties nutraukimą.
„Mes taip pat kreipėmės į Europos Komisijos Energetikos generalinį direktoratą dėl Direktyvoje (ES) 2019/944 12 naudojamos sąvokos „tiekėjo pakeitimo mokestis“ traktavimo“, – priduria ministerija.
Tai yra, norima išsiaiškinti, ar atvejai, kada tiekėjai reikalauja vartotojo grąžinti suteiktas įvairias nuolaidas (kaip netesybas), – kuomet vartotojas nusprendė pasinaudoti teisę vienašališkai anksčiau laiko nutraukti terminuotą-fiksuotos kainos sutartį, – yra traktuotini kaip tiekėjo pakeitimo mokestis, ir ar tokių netesybų taikymas neprieštarauja ES direktyvoje nustatytai buitinių vartotojų ir mažųjų įmonių teisei nemokėti jokių tiekėjo pakeitimo mokesčių.
„Energetikos ministerija, gavusi Europos Komisijos nuomonę minėtais klausimais, papildomai įvertins ir spręs dėl poreikio tikslinti teisinį reglamentavimą dėl elektros energijos tiekimo sutarčių nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčių ir (ar) netesybų taikymo.
Informuosime Ekonomikos komitetą apie gautą EK išaiškinimą, taip pat ir apie tolesnius veiksmus įgyvendinant Ekonomikos komiteto rekomendaciją“, – sako ministerija.
Ji pridūrė, kad tik sulaukusi EK išaiškinimo suformuluos galutinę poziciją.
VERT savo atsakyme Seimo komitetui teigia, kad „pagal kompetenciją galės pateikti ir pateiks savo nuomonę protokole nurodytais klausimais gavusi ir įvertinusi minėtą Europos Komisijos vertinimą bei Energetikos ministerijos, kaip valstybės politiką energetikos sektoriuje formuojančios ir organizuojančios, koordinuojančios, kontroliuojančios jos įgyvendinimą, institucijos, teisinio
reguliavimo vertinimą minėtos Europos Komisijos nuomonės kontekste“.
Į EK kreipiasi ir bendrovė
„Enefit“ vadovas V. Koryzna, paklausus, ar bendrovė pasirengusi pokyčiams, jeigu paaiškėtų, kad įstatymo traktavimas skiriasi nuo to, kurio laikosi bendrovė, – teigė, kad kol kas negali vertinti situacijos, nes sprendimo nėra.
„Taip pat, mūsų motininė įmonė „Eesti Energia“ kartu su Estijos Klimato ministerija jau oficialiai kreipėsi į Europos Komisijos Energetikos direktorato vadovybę, prašydami jų nuomonės nagrinėjamu klausimu.
Tad situacijos vertinimus grįsime ir Europos Komisijos pozicija, kadangi klausimas daro įtaką visos ES energetikos politikai ir žaliojo kurso įgyvendinimui, bei Lietuvos Respublikos teismų praktika“, – sako V. Koryzna.
Jis pabrėžė, kad bendrovė energetinės krizės akivaizdoje dėmesį skyrė daugiau saugumo ir stabilumo užtikrinančioms ilgalaikėms sutartims – tokias pasirašė su maždaug trimis ketvirčiais savo klientų klientų.
„Šiuos įsipareigojimus esame pasiruošę ir toliau vykdyti visą sutarties galiojimo laikotarpį. Vis dėlto dabar, atsižvelgdami į klientų elgsenos pokyčius ir kitokią reguliacinę aplinką, siūlome vartotojams aktualesnes trumpalaikes ar su biržos planais susietas sutartis. Trumpesnio laikotarpio sutartyse ‒ 6, 12, 24 ar 36 mėn. ‒ toks mokestis nebuvo ir nėra numatomas“, – aiškina V. Koryzna.
Advokatas pasirengęs išsireikalauti grąžinimą
papildyta 2024 m. sausio 8 d.
Teisininkas M. Velička įsitikinęs, kad jau po paskutiniojo Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio, 2023 metų lapkričio 22 dieną, tapo akivaizdu, jog Seimas visada buvo numatęs, kad sutarčių nutraukimas turi būti nemokamas.
Advokatas sako, kad pats yra konsultavęs dalį Seimo narių dėl 2023 metų birželį įsigaliojusios įstatymo redakcijos.
„Redakcija, kuri atsirado 2023 metų birželio mėnesį, paaiškina, kad žmonės, buitiniai vartotojai, mažos ir labai mažos įmonės turi teisę bet kada nusitraukti arba pasikeisti sutartį“, – teigia M. Velička.
Jis anksčiau minėjo, kad po lapkričio 22 dienos (tai yra, Seimo komiteto posėdžio) nebuvo gavęs nė vieno pranešimo iš žmonių, jog tiekėjai būtų pateikę kokių nors naujų reikalavimų. Vis dėlto 2024 metų sausio 8 dieną advokatas papildė informaciją, esą padėtis pasikeitė. Anot jo, žmonės jau paduodami į teismus.
„Ir šiuo metu mes jau turime turbūt daugiau negu 10 bylų, kur iš žmonių reikalauja teisminiu keliu išsiieškoti pinigų. Esu kreipęsis į Generalinę prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo ir esu gavęs raštą, kad šita informacija yra perduota Lietuvos kriminalinės policijos biurui“, – naujausiame komentare teigia M. Velička.
Jis sako ketinantis siekti, kad vartotojams būtų grąžinti pinigai.
„Pareikalausiu, kad „Enefit“ ir „Elektrum“ grąžintų neteisėtai išreikalautus pinigus iš visų vartotojų, tiek buitinių, tiek mažų ir labai mažų įmonių (…). Dėsiu visas pastangas ir parengsiu visus teisinius dokumentus ir pareikšime visas reikalingas pretenzijas, kad būtų grąžinta. Padarysiu nemokamai, išdalinsiu žmonėms ruošinius, kur jie surašys savo duomenis ir juos išsiųs“, – sako M. Velička, sausio 8 dieną patikslinęs, kad kol kas svarsto, kaip iš tiesų būtų organizuojamas šis procesas.
Vis dėlto, jeigu bendrovės nesutiktų grąžinti surinktų mokesčių, tuomet vienas iš variantų – teisingumo ieškoti teisme.
„Vienas iš variantų yra kreiptis su kolektyviniu ieškiniu į teismą apginti pažeistas teises“, – sako teisininkas.
Bendrovė „Elektrum Lietuva“ dar pernai vasarį komentavo „Delfi“, kad savo naujausiems planams netaiko jokių papildomų sutarties nutraukimo sąlygų ir klientai be jokių mokesčių ar kitokių ribojimų gali nutraukti sutartis kada panorėję.
