Energetikos ministerija pranešime nurodo, kad sulauktų paraiškų kiekis rodo, kad Lietuvos gyventojai puikiai supranta efektyvesnių individualių šilumos gamybos technologijų naudą. Daugiausia paraiškų dėl šildymo įrenginių keitimo sulaukta iš Vilniaus (330 vnt.), Kauno (235 vnt.) bei Klaipėdos (102 vnt.), įskaitant miestų ir rajonų gyventojus.
Naujausia statistika panaši su praėjusių metų rodikliais, kai gyventojams faktiškai buvo išmokėta daugiau nei 7,5 mln. eurų ir įdiegta 2,7 tūkst. naujų šilumos gamybos įrenginių. 791 namų ūkis atnaujino savo neefektyvius šilumos gamybos įrenginius į biokuro katilus, atitinkančius 5 klasei keliamus energijos efektyvumo ir išmetamų teršalų emisijų reikalavimus.
Tuo tarpu 1911 namų ūkių atnaujino savo neefektyvius šilumos gamybos įrenginius į šilumos siurblius (teršalų emisijų neišmetančius įrenginius). Bendra atnaujintų šilumos gamybos įrenginių galia per 2021 m. siekė 34,05 MW – dėl padidėjusio energijos efektyvumo tokie rezultatai ne tik mažina gyventojų išlaidas už šilumos energiją, bet ir per metus leidžia sutaupyti apie 119,9 GWh galutinės energijos nacionaliniu mastu.
Energetikos ministerija siekia nuolat ir nuosekliai įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones ir taip siekia sukurti palankias sąlygas ir paskatas tam, kad gyventojai galėtų įsidiegti netaršias, mažiau energijos vartojančias technologijas. Taip ne tik užtikrinamas taupesnis ir racionalesnis energijos vartojimas nacionaliniu mastu, mažinama oro tarša, tačiau ir sudaromos sąlygos gyventojams sumažinti savo išlaidas šildymui, naudojant efektyviausias šilumos gamybos technologijas.
Lietuva per artimiausius dešimt metų planuoja sutaupyti ne mažiau kaip 27 TWh galutinės energijos, pagal energijos produktyvumo rodiklį (EUR/kgne) priartėti prie ES šalių vidurkio. Pagal 2020 m. Eurostat duomenis energijos produktyvumo rodiklis: Lietuva – 5,017 EUR/kgne, ES šalių (27 šalys narės) vidurkis– 8,565 EUR/kgne).
