aA
Netoli Vilniaus statoma Astravo atominė elektrinė gamybą turėtų pradėti 2020 metais, o Baltijos šalių pasitraukimas iš Maskvoje valdomo BRELL žiedo numatomas 2025 metais. Tai reiškia, kad dar bent 5 metus baltarusiškos elektros Lietuva neišvengs.

Lietuvoje pirkti Astravo AE pagamintą elektrą draudžiama įstatymu, tačiau ji šalį gali pasiekti per Latviją ar Kaliningradą.

„Praėjusios savaitės Latvijos vyriausybės sprendimas yra politinis žingsnis, pripažįstantis, kad tuo metu, kai Lietuva atsisakys prekybos su Baltarusija, pralaidumas bus atvertas tarp Latvijos ir Rusijos.

Toks pareiškimas aiškus. Iš esmės tai yra tiesioginė sąsaja tarp Rusijos ir Latvijos. Kaip žinia, Latvija neturi jungčių su Baltarusija, todėl tiesiogiai prekyba negalima, o kiek bus galimi netiesioginiai prekybos srautai šiai dienai dar sunku prognozuoti, nes iš esmės turi būti parengta pralaidumo metodika.

Tokie sprendimai pagal Europos Sąjungos teisę turi būti daromi trijų, o šiuo atveju netgi daugiau šalių (su Švedija ir Suomija). Šiai dienai yra politinis signalas, o tolimesnius žingsnius vertinsime kartu su Lietuvos perdavimo sistemos operatoriumi“, – apie susiklosčiusią situaciją laidoje DELFI 11 sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas svarstė, kad Lietuvos vartotojus Astravo (Baltarusijos) elektra gali pasiekti per Kaliningrado sritį.

„Tai vyktų mainų būdu – Karaliaučiaus elektra gali būti sumainyta su Baltarusijos elektra ir tuo būdu parduota į Lietuvą. Lygiai tokį patį žingsnį darėme dujų srityje. Prašėme parduoti dujas iš E.ON`o ir mainyti su „Gazprom“.

„Gazprom“ su tuo nesutiko ir tai buvo vienas iš argumentų arbitraže prieš „Gazprom“. Toks kelias įmanomas. Galbūt yra techninių būdų tai užkardyti, bet mes susiduriame su ne tiek tuo, ar pirksime, ar nepirksime Astravo elektrą. Mes esame integruoti IPS/UPS sistemoje ir būdami tos sistemos dalimi, fiziškai negalime išvengti elektronų iš Astravo.

Jei norime išvengti to, kad pirksime elektrą ir finansuosime antrojo bloko Astrave statybą, turėtume daryti politinius ir teisinius žingsnius – trauktis iš BRELL žiedo. Nekalbu apie linijų nutraukimą. Deja, šiandien turime situaciją, kaip su mokiniu, kuris sako, kad nori mokytis geriau, bet nori palaukti kitų metų“, – sakė jis.

Žygimantas Vaičiūnas, Arvydas Sekmokas
Žygimantas Vaičiūnas, Arvydas Sekmokas
© DELFI / Karolina Pansevič

5 sunkūs metai

Ž. Vaičiūnas priminė, kad desinchronizacija nuo IPS/UPS neįmanoma be sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais.

„Dėl to pastaraisiais metais pasiektas didžiulis proveržis šioje srityje, – sakė jis. – Birželį sudėtos esminės šio projekto įgyvendinimo datos, gautas techninių sąlygų katalogas. Jos šiuo metu yra įgyvendinamos. Nėra jokių prielaidų teigti, kad sinchronizacija negalėtų būti įgyvendinta 2025 metais. Dėl to turėjome ginčų su Latvija ir Estija, bet jie išspręsti.

Po 2025 metų neplanuojama turėti prekybos su trečiosiomis šalimis, t.y. su Rusija ir Baltarusija. Šiandien ir dabar negalime nukirpti visų linijų su Rusija ir Baltarusija, nes esame tos sistemos dalimi.“

Savo ruožtu A. Sekmokas įspėjo, kad kitais metais atsivers tam tikra juodoji skylė.

„Labai panašu, kad Astravo AE pradės veikti 2020 metais, tuo metu desinchronizacija numatoma tik 2025 metais. Reiškia, kad 5 metus mes ir toliau priklausysime IPS/UPS sistemai, finansuosime ją, o taip pat ir Astravo AE.

Tikėtina, kad Astravo elektros kaina bus žema, tačiau turėsime mokėti pakankamai aukštą politinę priklausomybės kainą. Mūsų elektros perdavimo sistema tebėra ir iki 2025 metų bus valdoma iš dispečerinės Maskvoje. Tai reiškia, kad mes pakliūsime į tokią situaciją, kai vėl bus pasirinkimas: traukiamės iš BRELL žiedo, bet tai reikš brangesnę elektrą; arba mes liekame BRELL žiede ir toliau atidėliojame.

Nebūtinai pastarąjį variantą pasirinks Lietuva, tai gali daryti Latvija, jei gaus pakankamai geras pajamas iš prekybos elektra. Visas procesas yra deklaracijų lygyje. Ko mums trūksta, tai – generacijos“, – DELFI laidoje sakė buvęs ministras.

Ž. Vaičiūnas sutiko, kad dėl 2020–2025 metų laikotarpio yra iššūkių.

„Turime suprasti, kad dar neaišku, kada Astravas bus paleistas. Jau 3 ar 4 kartus paleidimo data buvo atidėta, drįsčiau teigti, kad bus dar sprendimų dėl vėlinimo.

Pirma, dėl strestestų įgyvendinimo – dirbame su Europos Komisija, t.y. siekiame vėlinti datą. Antra, siekiame ankstinti sinchronizavimo datą. Taip laiko atotrūkis tarp 2020 ir 2025 metų bus maksimaliai sumažintas“, – teigė jis.

Arvydas Sekmokas
Arvydas Sekmokas
© DELFI / Karolina Pansevič

Geopolitinis siekis

A. Sekmokas pabrėžė, kad Astravo AE yra geopolitinis Rusijos projektas, kuriuo siekiama supriešinti Baltijos šalis.

„Šis klausimas nepagrįstai tampa prieštaravimo tašku. Latvija yra suvereni valstybė ir Lietuva negali iš jos reikalauti, kad ji pirktų ar nepirktų elektros iš Baltarusijos. Kaip Latvijos premjeras ir pasakė: nėra Astravo elektros, yra Baltarusijos elektra, elektra iš Rusijos.

Priekaištai latviams ir yra tai, ko siekia Maksva – kad Baltijos šalys būtų supriešintos. Lietuva, Latvija ir Estija jau buvo supriešintos dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, atsirado nesutarimai dėl Visagino projekto“, – dėstė pašnekovas.

Ž. Vaičiūnas teigė, kad dėl branduolinės saugos visų trijų valstybių pozicija yra vienoda.

Žygimantas Vaičiūnas
Žygimantas Vaičiūnas
© DELFI / Karolina Pansevič

„Yra skirtingi požiūriai dėl elektros energijos importo. Džiaugiuosi, kad čia Lietuva turi svertą, įstatymą, kuriuo vadovaujantis galime priimti tokius sprendimus, kad neimportuotume elektros energijos iš trečiųjų šalių apskritai, kai bus paleistas Astravas“, – sakė ministras.

A. Sekmokas apibendrino, kad momentaliai Astravo elektros Lietuvoje išvengti neįmanoma.

„Matome, kad 2018 metais, lyginant su 2017 metais, importas iš trečiųjų šalių Lietuvoje beveik padvigubėjo. Esame vis labiau priklausomi nuo elektros importo.

Be elektros negyvensi, kaip ir be duonos, bet žingsniai į priekį, be abejo, yra galimi. Žingsniai turi būti politiniu ir teisiniu lygiu. T.y. pranešimas apie pasitraukimą iš BRELL sutarties. Tada dar iki tos datos pradėti derybas dėl to, kokie bus santykiai su Baltarusija, su Karaliaučimi – kokios išliks linijos, kaip vyks ar nevyks prekyba.

Galime būti tuo ledlaužiu, kuris padės Baltijos šalims pasitraukti iš IPS/UPS sistemos. Tam reikia politinės valios, tam reikia sutarimo tarp visų trijų Baltijos šalių“, – kalbėjo A. Sekmokas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
2.6667

Sustabdytas Astravo AE pirmasis reaktorius (38)

Astravo atominės elektrinės pirmasis reaktorius sustabdytas, o jėgainės sistemų veikimas bus...

Pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją daliai vartotojų liko savaitė: primena, kad nepasirinkus teks mokėti daugiau (39)

Patenkantys į šiuo metu vykstantį pirmąjį energetikos reformos etapą vis dar turi šiek tiek...

Baltarusijos energetikos ministerija sureagavo į kalbas apie galimą incidentą Astravo AE: testavimai bus tęsiami (17)

Po Baltarusijos nevyriausybinės organizacijos „Ekodom“ pranešimo, kad Astravo AE galimai...

„Ignitis grupės“ Lenkijoje statomame vėjo parke sumontuotos visos 29 vėjo elektrinės (1)

Lapkričio pabaigoje tarptautinei energetikos bendrovei „Ignitis grupė“ priklausančio...

„Tatenos“ misija: Lietuva padarė pažangą branduolinės saugos srityje (1)

Lietuva pasiekė pažangos tobulinant branduolinės ir radiacinės saugos reglamentavimą,...

Top naujienos

Profesorius Ambrozaitis siūlo pamiršti laikus, kai nedėvėjom kaukių: jų reikės kasmet (33)

Lietuva pagal sergamumą koronavirusu jau yra trečioje vietoje Europoje. Naujausi gruodžio 3...

Vaizdo įraše – tikroji reakcija: ginkluotas Lukašenka juoką sukėlė net omonininkams (262)

Iniciatyva „By_Pol“, kuri vienija Baltarusijos jėgos žinybų darbuotojus, perėjusius į...

Parduotuvės atšaukia akcijas, muges, bet palieka nuolaidas ir kainų leidinius: sako, kitaip būtų neatsakinga (58)

Prekybos tinklai kone per dieną ėmėsi vykdyti naują Vyriausybės rekomendaciją – atšaukia...

Sustabdytas Astravo AE pirmasis reaktorius (38)

Astravo atominės elektrinės pirmasis reaktorius sustabdytas, o jėgainės sistemų veikimas bus...

Protrūkis audinių fermose apnuogino Lietuvos bėdą – infekcinių ligų tyrėjų pas mus nėra

Kailinių žvėrelių augintojai mėgina išsaugoti savo gyvūnus ir kovoti su liga, tačiau ši...

Juozapaitis apie Kultūros komitetą pasiekusį Gražulio vaizdo įrašą: dar ir ne to yra buvę (77)

Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis LNK žinioms papasakojo apie visuomenėje...

Arūnas Milašius. Krizių skambučiai: viena jau prasidėjo, kita pakeliui (3)

Nors kol kas žinių, kad ekonomika sėkmingai dorojasi su krize yra, tačiau vargu ar bus taip, kad...

Agnė Keizikienė | D+ nariams

Vazektomija daugeliui Lietuvos vyrų vis dar skamba it vyriškumo atėmimas: gydytojas pasakė, kas dažniausiai tam ryžtasi ir ko labiausiai bijo

Chirurginė kontracepcija vis dažniau sulaukia susidomėjimo tiek iš vyrų, tiek iš moterų....

Konstitucijos ekspertas įspėja: savo pareiškimais Nausėda jau įvarė save į kampą (850)

Prezidentas Gitanas Nausėda susitikimų maratoną su premjerės Ingridos Šimonytės teikiamais...

Gamtos ženklus suprantanti dzūkė Janina jau žino, kokie orai bus per Kalėdas ir kada prasidės tikroji žiema (33)

Gamtos ženklus stebinti marcinkoniškė Janina Janušauskienė sako, kad baltų Kalėdų šiemet...

|Maža didelių žinių kaina