Šildymas Šiauliuose buvo vienas pigiausių iš didžiųjų miestų, nes šilumai gaminti „Šiaulių energija“ daugiausiai naudoja biokurą. Jo kaina išaugo 500 proc., tad jau dabar akivaizdu, kad šildymas brangs.
Vis dėlto nėra aišku, kiek už šildymą reikės mokėti šiauliečiams, nors bendrovei pavyko įsigyti biokuro perpus pigiau. Įmonė kuro turi pakankamai.
„Konkrečiai dėl biokuro – šaltajam periodui sandorių yra sudaryta 100 proc., mes džiaugiamės tuo ir patikiname mūsų vartotojus, kad kuro turėsime pakankamai“, – sako bendrovės technikos direktorius Remigijus Šinkūnas.
15 mln. kietmetrių (ktm) medienos ir biokuro Baltijos ir Skandinavijos šalys pirkdavo iš Baltarusijos ir Rusijos. Įvedus sankcijas Rusijos atžvilgiu ir importą uždraudus, Lietuvoje susidarys medienos stygius.
Tam, kad nepritrūktų biokuro, Aplinkos ministerija imasi naujos iniciatyvos.
„Mes įpareigojome (Valstybinių miškų – red.) urėdiją, kad ji pati taptų biokuro tiekėja Lietuvos miestų ir miestelių šilumos gamintojams. Iš esmės, būtų garantija, kad turėtume biokuro šią žiemą šildytis miestus ir miestelius“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Anot jo, dujų ar elektros kainų valstybė kontroliuoti negali, bet gali koreguoti medienos kainą.
„Urėdija pardavinėdavo tik miško kirtimo atliekas – medžių šakas, nuolaužas, kelmus“, – sakė S. Gentvilas.
Dabar Valstybinių miškų urėdija (VMU) turės susmulkinti medieną ir pristatyti ją į šilumines jėgaines.
„Vykdant kirtimus pasigamina kirtimo liekanų, malkinė mediena taip pat pasigamina, tai natūralu, kad ji bus tiekiama kaip biokuras“, – sako VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Kai kurie miškininkai baiminasi, kad biokuro pristigs, mat dabar visas miško kirtimo atliekas superka privačios įmonės. Tačiau VMU vadovas tikina, kad su iššūkiais jiems neteks susidurti.
„Prieš keletą metų urėdijos vykdė šitą veiklą, pirkdavo paslaugą rinkoje, kuomet žaliava biokurui buvo susmulkinama ir pristatoma į katilines. Tai turime planą šitą veiklą atnaujinti ir dalyvauti biokuro biržoje“, – sako V. Kaubrė.
Pasak Šiaulių mero, Aplinkos ministerija susirūpino per vėlai. Nauji sprendimai esą nieko naujo neduos.
„Ministerija pavėlavo 10 metų, aš tą poziciją teikiau nuo pat pradžių, nes buvo akivaizdu: kuomet pasistatys daug biokuro katilų, teks galvoti, iš kur gauti biokuro ir kaip reikia suvaldyti spekuliacinį mechanizmą, jeigu tame dalyvauja vien privatūs“, – kalba Artūras Visockas.
Pasak LNK, dabar ministerija siekia sumažinti šilumos kainą. Jeigu urėdijos gamins biokurą ir jį tiesiogiai veš miestų šilumininkams, sumažės konkurencija ir dings tarpinė privataus sektoriaus grandis.
Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad medienos pramonės įmonėms, pateikusioms ir pardavusioms gamybos liekanas per elektroninę medienos pardavimo sistemą, bus suteikiamas papildomas limitas žaliavinei medienai pirkti pusmetiniuose VMU medienos aukcionuose, praneša Aplinkos ministerija.
Pasak jos, taip siekiama paskatinti verslą perdirbant medieną susidarančias liekanas siūlyti įsigyti visiems rinkos dalyviams lygiomis sąlygomis aukcionuose ir kartu didinti biokuro žaliavos pasiūlą šalyje.
Taip pat šiuo nutarimu Valstybinių miškų urėdijai pavesta ypatingos skubos tvarka pradėti biokuro ruošą ir prekybą biokuru. VMU iki šiol tiekdavo tik žaliavinę medieną ir tiesiogiai biokuro rinkoje nedalyvavo.
Urėdijai pavedama 2022–2024 metų laikotarpiu gaminti ir parduoti biokurą energijos išteklių biržoje tam panaudojant iki 20 proc. per metus planuojamo pagaminti malkinės medienos, plokščių medienos, popierrąsčių ir miško kirtimo liekanų kiekio, iš viso apie 400 tūkst. ktm per metus.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
