Lietuvos poziciją ir veiksmus dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) koordinuojantis ambasadorius ypatingiems pavedimams Darius Degutis sako, kad svarbiausia jo misija - pasiekti, jog Astravo AE būtų statoma saugiai arba jos statyba būtų visiškai sustabdyta, ir parodyti partneriams Europos Sąjungoje tikrąją padėtį Astrave.
Astravyets N-plant in Belarus
© DELFI

„Mūsų siekis yra, pirma, parodyti, kad Lietuva labai aiškiai žino, kas vyksta, kalbant apie Astravą, kad buvo padaryti pažeidimai, darbai atliekami ne taip, kaip reikalauja tarptautiniai standartai, ES normos ir taisyklės. Matydami tas manipuliacijas, tuos akivaizdžius pažeidimus, mes ir formuojame savo poziciją“, - interviu BNS sako D. Degutis, naujose pareigose dirbantis nuo sausio pradžios.

Diplomatas pabrėžia, kad Lietuvai labai svarbu atlikti „namų darbus“ - pasirašyti nacionalinį partijų susitarimą dėl Astravo AE, Seime priimti elektros rinkos apsaugos įstatymą, kuris užkirstų kelią į Lietuvą importuoti baltarusišką ir kitose nesaugiose elektrinėse pagamintą elektrą, taip pat atsijungti nuo BRELL žiedo, kuriuo trys Baltijos šalys sujungtos su Rusija ir Baltarusija, sinchronizuoti tinklus su Vakarų Europa.

„Priežasčių nerimui yra, tai sąlygoja ir mūsų veiksmus. Krepšinio terminologija kalbant, įpusėjome trečiąjį kėlinuką, galbūt ne visuomet rezultatas palankus mūsų naudai.

Sekmadienį vyko amerikietiško futbolo finalas, žaidė dvi geriausios komandos ir viena jų po trijų kėlinukų pralošinėjo 3:28 ir per vieną kėlinuką išlygino rezultatą 28:28 ir po to laimėjo per pratęsimą. Taip kad žiūrėsim, kaip čia bus“, - kalbėjo sporto terminologiją mėgstantis diplomatas.

Darius Degutis
Darius Degutis
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

- Praėjusi Vyriausybė dėjo pastangų dėl Astravo - ir Aplinkos ministerija daug dirbo, ir Energetikos, ir Užsienio reikalų, energetikos ministras Rokas Masiulis ragino kaimynines šalis boikotuoti elektros iš Astravo AE importą, tačiau jam nepavyko sutelkti kaimyninių šalių, kad jos palaikytų Lietuvą. Ką, Jūsų manymu, reikėtų daryti kitaip, kad tas darbas būtų vainikuotas sėkme?

- Nesakyčiau, kad buvo visai nesėkmingos tos pastangos. Problema pakankamai gerai žinoma tarp mūsų partnerių.

Manau, labai svarbu tai, kad Vyriausybė patvirtino įstatymą, tikiuosi, kad ir Seime viskas bus gerai, - įstatymas tampa iš esmės esminiu mandatu Lietuvai labai aiškiai pasakyti, kad mes ribosime nesaugios, mums nepriimtinos elektros patekimą į rinką, taikysime prekybos apribojimus ir eventualiai kursime nepriklausomą savo energetikos sistemą kartu su latviais ir estais, kad ji būtų paruošta sinchronizavimui su Europos kontinentiniais tinklais.

Ta žinia nebuvo į vieną vietą sudėta. Naujos Vyriausybės veiksmai parodė, kad tai yra dalykas, dėl kurio sutaria visos pagrindinės Lietuvos politinės partijos - pozicija ir opozicija. Ir Seimas ketina patvirtinti tą partijų susitarimą - tai dar sustiprins žinią, kad Lietuva yra galutinai apsisprendusi ir žino, ko nori. Man regis, tai yra pats svarbiausias dalykas.

Siūlyčiau dabar negalvoti, ar tą pirmą kėlinuką mes tiek taškų pralaimėjome, ar antrą kėlinuką lygiom sužaidėme. Kaip ir gerame restorane - mūsų meniu yra trumpas, jame neturi būti 150 patiekalų, turi būti 4-6 geri patiekalai, ir mes tą meniu sau esame labai aiškiai apsibrėžę ir žinome, ko mes norime.

- Bet kai kurie energetikai sako - mes apribosime, neįsileisime baltarusiškos elektros, bet ji atkeliaus per Latviją, ji nebebus identifikuojama kaip Astravo AE elektra, tai neužkerta kelio jai ateiti per aplinkui. Kas tada ?

- Visų pirma Latvija neturi tiesioginių jungčių su Baltarusija, bet aišku, jūs teisi, kadangi mes priklausome BRELL žiedui, todėl įstatyme ir atskirta - pirma taikyti apribojimus prekybai ir tada ruoštis techniniam apribojimui - patekimui.

Bet tai nereiškia, kad nukerpam laidus ir elektra niekada neatitekės. Sistemos operatorius „Litgrid“ kartu su partneriais Latvijoje ir Estijoje - jie turi tam pasiruošti, ir apie tai kalba politikai, premjerai. Čia yra techniniai klausimai - kaip, kada ir kokiomis priemonėmis pradėti atsijungimą ir sinchronizavimą su kontinentinės Europos tinklais.

Yra puikus Švedijos pavyzdys, kur veikia įstatymai, neleidžiantys prekiauti nešvaria, nesaugia elektra, pagaminta paprastai rytinėse atominėse elektrinėse, kadangi tose elektrinėse buvo pažeidimų, nesilaikoma tam tikrų standartų, ir kadangi nepakankamai investuojama į saugą, tai reiškia, tu gali sutaupyti ir gaminti pigesnę elektrą, tai kur tas lygiateisiškumas prekyboje - kodėl kažkas gali dempinguoti kainą. Ar mes toleruotume automobilį be saugos diržų, be saugos pagalvių, kitų saugos priemonių? Ir čia tas pats yra.

- Kiek, Jūsų manymu, būtų stiprus argumentas Baltarusijai ar „Rosatomui“ - tęsti statybą, stabdyti ją, - jeigu jie žinotų, kad Lietuva neimportuos elektros. Juk vienas Astravo AE reaktorius numatytas būtent eksportui.

- Man sunku atsakyti už „Rosatomą“ ar Baltarusijos pusę, bet, be jokių abejonių, mano nuomone, tai būtų labai svarus argumentas.

Jeigu jūs įsigijote sklypą dviem namams ir atvedėte komunikacijas, investavote ir vieną namą numatėte pardavimui, kitą - sau, ir staiga jūs to antro namo nebeparduodate, tai jūsų kaštai to vieno namo atžvilgiu išauga 50-60 proc., tai natūralu, kad normaliai mąstantis verslininkas tai įvertintų, ir jeigu jis būtų žinojęs prieš statant namą, kad pirkėjų nėra ir nebus, tikriausiai viską būtų kitaip daręs.

Man sunku atsakyti, ar Baltarusijoje ir Rusijoje ta logika priimtina, ar ne.

- Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka praėjusią savaitę pasiūlė Lietuvai susitarti, kad tai būtų „mūsų bendra elektrinė“, žadėjo parduoti elektrą „normaliom“ kainom. Ką jūs manote apie tokius karts nuo karto nuskambančius Baltarusijos pasiūlymus?

- Mūsų darbo meniu yra gerokai paprastesnis - mes tikrai nesekame, kas ten ką pasakė, kada pasakė. Mes matome, kad ten sudėtinga situacija - specialistų trūksta, nes niekada tokių projektų Baltarusijoje niekas nėra daręs, tai mes ir sakome - ar galima diskutuoti apie bendrus projektus, kada tiek pažeidimų, serija jų padaryta, Europos Komisija aiškiai pasakė, kad turi būti atliktas stress testas - kol kas nieko negirdėti, jau seniausiai tai turėjo būti padaryta.

Yra toks selektyvus informacijos pateikimas, selektyvus darbų atlikimas - mes negalime su tuo taikstytis. Mūsų mandatas yra, kaip anglai sako crystal clear - visiškai aiškus, mes susitelkėme, turime informaciją ir ją teikiame mūsų partneriams ir bičiuliams, kuriems rūpi branduolinės energetikos sauga, ir dažnai jie būna nustebę, kad toli gražu ne viskas buvo jiems žinoma.

- Norėdami visiškai apsisaugoti nuo nesaugios elektros, kartu su latviais ir estais turime sinchronizuoti savo tinklus su kontinentine Europa. Be Lenkijos projekto neįgyvendinsime, tačiau tie patys lenkai - Lietuvos pareigūnai neoficialiuose pokalbiuose apie tai kalba - kelia sąlygą - kol Lietuva neišspręs „Orlen Lietuvos“ problemų, tol sinchronizavimo projektas iš jų pusės nebus įgyvendinamas.

- Nežinau, praėjusią savaitę aš buvau Varšuvoje, mes kalbėjomės su partneriais Lenkijoje - supratimas apie tai, kad sinchronizavimui reikalinga antra linija, yra labai aiškus ir darbai nukreipti ta linkme. Kas su kuo susiję, nesusiję, aš nežinau, kaip tie dalykai susiję, man tokio klausimo niekas neiškėlė.

- Jūs neišgirdote tokio pareiškimo ar kažko panašaus iš lenkų pusės?

- Ne, ne, ne, aš neišgirdau, atvirkščiai - išgirdau, kad sveikiname įstatymą, nes tai labai svarbu, nes Lenkijai, kalbant apie „Litpol Link“ jungtį, apie antros jungties projekto atnaujinimą ir įgyvendinimą, jiems visada buvo svarbi žinia, kad šita jungtis nebus panaudojama rusiškos pigios, nesaugios, nešvarios elektros energijos patekimui į Lenkijos rinką. Mūsų žinia šiandien ir yra - mes raginame partnerius ir bičiulius, atsakingas organizacijas, institucijas, Europos Komisiją ir valstybes, prašome susipažinti su tikra situacija, suvokti grėsmes ir paremti mūsų logišką, sveiką raginimą, kad Astravo AE statybos būtų sustabdytos. Mūsų tikslas labai aiškus - siekti, kad jos būtų sustabdytos.

- Daug Jūsų pastangų reikės Briuselyje, neabejoju, kad „Rosatom“ lobistai taip pat aktyviai ten dirba, o jūs - vienas.

- Visų pirma, tai ne vienas, o labai daug kolegų - ir ministras, ir kiti ministrai dirba, ir valstybės bei Vyriausybės vadovai - labai didelė ir stipri komanda. Visi labai gerai jaučia tą problematiką. Esame maksimaliai suaktyvinę pastangas, darbų apimtys labai išaugusios. Tai pirma.

Žinoma, negalima lyginti mūsų pajėgumų su didžiųjų valstybių pajėgumais, bet aš dirbau penkerius metus Izraelyje, kurio teritorija yra beveik 3 kartus mažesnė nei Lietuvos ir kur gyvena 6-7 mln. žmonių - ką reiškia pasitikėjimas savimi, kai valstybė žino ir supranta, ko ji siekia. Niekada ten neteko pajusti, kad per jos istoriją būtų iškilusi nors kokia abejonė - girdi, arabų šalys yra žymiai galingesnės, stipresnės, ten ir naftos, ir dujų daug, mes čia pražūsime - nei partnerių, nei bičiulių, nieko, aplink tik priešiškos valstybės.

Tu turi aiškią savo misiją ir tu jos laikaisi.

- Turint minty tarptautinę aplinką - ministras L. Linkevičius yra minėjęs, kad šylantys ES ir Baltarusijos santykiai yra palankūs ir Lietuvai, juos reikia išnaudoti, abejonių kelia JAV prezidento D. Trumpo pozicija Rusijos atžvilgiu. Kokie veiksniai mums būtų palankūs ir kokie nepalankūs, kur matote grėsmių?

- Aš pirmiausia ne grėsmes stengiuosi įžvelgt, o galimybes, ir jos yra Lietuvai labai didelės. Mes turime labai daug draugų, kurie žino, ką tai reiškia branduolinė energetika, ką reiškia bandymas pritempti įvairius energetikos projektus prie geopolitikos ir tokiu būdu daryti poveikį, spaudimą ir kurti visokias komplikuotas situacijas.

Mūsų partnerystė su didžiosiomis Europos ir pasaulio valstybėmis yra mūsų didysis ginklas, sąjungininkai yra mažai valstybei pats pagrindinis argumentas. Kada bičiulių būrys yra stiprus, visai kitaip galima pasiekti tikslus.

- Buvęs energetikos ministras Rokas Masiulis pernai įspėjo JAV apie „Rosatomo“ daromą geopolitinę įtaką, spaudimą Lietuvai. Ar jūs įžvelgiate tokią grėsmę?

- Aš asmeniškai galiu įžvelgti daug grėsmių ir kitų iššūkių, bet manau, kad vėlgi - kalbama apie Astravo projektą, mūsų energetikos ateitį, tai čia aš matau daugiau galimybių nei grėsmių. Žiūrint geopolitine prasme, mes turime iš tikrųjų galimybę ir pareigą galutinai atsidurti su visom spalvom tame tikrajame žemėlapyje, kuriame visada buvome - tai yra tikras vakarietiškas vertybes išpažįstančioje Europoje, ir energetiką mes turime sutvarkyti.

Galbūt tai yra postūmis, - kaip kai kurios grėsmės į Rytus nuo Lietuvos buvo postūmis mūsų gynybos reformoms, finansavimui, modernizavimui. Grėsmė, taip, be jokių abejonių, tai daug nerimo keliantis projektas, bet žiūrėkime, kaip mes galime tą situaciją įtakoti. Mes neturime svertų uždaryti, nubausti, bet mes galime aiškiai, atvirai pateikti objektyvią informaciją. Niekas nežino, kuo čia tos rungtynės baigsis.

- Ką pasakytumėt, jei, tarkime, Lietuva nugalės ir Astravo AE statyba bus sustabdyta?

- Kai pradedi varžybas, niekad negalvoji, koks gi bus rezultatas ir jokiais būdais negalvoji - viskas, pralošiau. Nesu nuo pirmos minutės aikštelėje, o gerokai rungtynėms įsibėgėjus, bet žinau, kad yra tikslas - padaryti viską, kad statybos būtų sustabdytos, kol nebus atlikti visi įvertinimai ir analizės nepriklausomų aukščiausio lygio ekspertų. Šalia to turime daryti esminius savo namų darbus - atsijungti ir sinchronizuotis. Objektyvi tiesa yra mūsų pusėje, turime sveiką nusiteikimą siekti pergalės ir mes jos visada sieksime.

----------

Diplomatas D. Degutis ambasadoriumi ypatingiems pavedimams darbui Astravo atominės elektrinės (AE) klausimais paskirtas sausio 4 dieną. Nauja pareigybė sukurta, siekiant stiprinti Lietuvos institucijų pozicijas ir veiksmų koordinaciją nacionaliniu ir tarptautiniu mastu Baltarusijoje vystomo projekto atžvilgiu.

D. Degutis teiks pasiūlymus, formuojant Lietuvos poziciją dėl Astravo AE saugos ir aplinkosaugos problemų, taip pat dėl Lietuvos veiksmų ir priemonių, situacijos pristatymo nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu mastu, prisidės koordinuojant Lietuvos institucijų veiksmus.

D. Degutis Užsienio reikalų ministerijoje dirba nuo 1991 metų. Jis yra dirbęs Lietuvos diplomatinėse atstovybės Danijoje ir JAV, buvo Lietuvos ambasadorius Lenkijoje ir Izraelyje. Nuo 2014 metų rugpjūčio buvo Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Siūlomi skaitikliai, duomenis renkantys be gyventojų įsikišimo kiek kainuos (99)

Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ( ESO ) paskelbė...

Naftos rinką palaiko pakto pratęsimo perspektyva

Ketvirtadienio rytinėje prekyboje naftos kainos stabilios, rinką palaiko Naftą eksportuojančių...

Išaiškino schemą, kaip sukčiavo prekiautojai degalais (52)

Teisėsauga išaiškino sukčiautojų schemą, leidusią Mažeikių degalų prekybos bendrovei per...

Dėl kabelio gedimo neveikia „NordBalt“ jungtis (34)

Dėl kabelio gedimo nuo trečiadienį vakaro neveikia elektros jungtis tarp Lietuvos iš Švedijos...

„Gazprom“ pateikė apeliaciją dėl Stokholmo arbitražo tarpinio sprendimo ginče su Ukraina (2)

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ Švedijos Svea apygardos apeliaciniam teismui pateikė...

Top naujienos

Išsvajotas atostogas pakeitė košmaras: neaišku, kur nuvežė, ir liepė išlipti (31)

Kas gali būti geriau už jaukias šeimos atostogas, kai nereikia galvoti, kuo užimti vaikus, o dvi...

54 val. trukusi drama Vokietijoje – sunkiai protu suvokiama: jautėmės tarsi skerdžiami gyvuliai (6)

Į laisvę po 29 kalėjime praleistų metų paleidžiamas Dieteris Degowskis – gangsteris, nuteistas...

Orai vis labiau primins žiemą

Orai kuo toliau, tuo labiau primins žiemą, LRT RADIJUI sako sinoptikė Edita Gečaitė ir įspėja,...

Plastikos chirurgas susiduria su keisčiausiais pageidavimais: vyrus išklauso, tačiau pildo moterų norus (34)

Kai kurios plastikos chirurgo Dariaus Jauniškio pacientės po krūtų didinimo ar mažinimo...

Sunku patikėti, kaip gerai dabar gyvename (524)

Europa jau nebėra pasaulio ekonomikos ligonė ir čia prasideda auksinis euro ekonomikos laikotarpis.

Lietuvių restorane Amerikoje klientai cepelinus valgo su kečupu (147)

Keliaudamas po Čikagos priemiesčius DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas rado...

„Mamos iškrypėlės“ ieškojęs vilnietis įkliuvo policijai: namuose – šokiruojantys įkalčiai (98)

Slapti pomėgiai įklampino teisėsaugai gerai žinomą vilnietį – anksčiau dėl įvairių...

Nokdaunu pagardintame KOK GP finale – Vikšraičio triumfas, superdvikovoje – Kuvaldos „pasivaikščiojimas“ (34)

Tradiciniame „Bushido Hero‘s“ turnyre šeštadienį Vilniuje kovinių sporto menų gerbėjai...

Įspūdingi lėktuvų prototipai: tikras monstras ir nė vieno keleivio salone nepasveikinęs orlaivis (26)

Lėktuvų gamintojai per visą aviacijos istoriją sukūrė įspūdingų orlaivių, ir nors daugelis...

Atsakymai į 9 dažniausiai užduodamus klausimus apie seksą „tomis dienomis" (17)

Ar saugu? Ar mergina gali pastoti? Ir kiti rūpimi, dažnai užduodami klausimai apie seksą...