„Šiandien ryte susitikau su energetikos ministru, kuris vėl išvyko į Briuselį, ir mane informavo, kad galutinai, padedant Europos Komisijai, GIPL projekto finansavimo ir galutinių visų sprendimų priėmimų rezultatas pagaliau yra pasiektas. (...) Taip, yra susitarta, padedant ir Europos Komisijai labai stipriai", - Vyriausybėje žurnalistams sakė A. Butkevičius.
Į detales premjeras nesigilino, tačiau, jo žiniomis, susitarta taip, kaip pageidaujama ir norėta anksčiau.
Pasak energetikos viceministro Aleksandro Spruogio, rezultatai geresni negu teikta paraiška. Jo teigimu, ties susitarimu dirbta labai intensyviai, susitarimas pasiektas ne tik tarp Lenkijos ir Lietuvos, bet ir tarp Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Europos Komisijos.
„Derybos nebuvo lengvos, matyt, kol dar nėra padėti parašai, tai dėl paties susitarimo, kas tai būtų, nenorėčiau kalbėti. Tik tiek noriu pasakyti, kad mes prieš pradedant derybas gavome iš Vyriausybės įgaliojimus dėl tam tikrų rodiklių. Tai mums pavyko pasiekti geresnius rezultatus, negu gavome įgaliojimus iš Vyriausybės", - sakė A. Spruogis.
A. Spruogis pripažino, kad šis sutarimas, kaip ir visi kiti, „nėra visiems vienodai geras, bet tai rodo, kad tikrai derybos buvo sudėtingos". Energetikos viceministras patvirtino, kad išspręstas buvęs probleminis klausimas dėl kaštų pasidalinimo.
„Jeigu mes kalbame apie tai, kad parašai bus padėti ir dėl to yra suderėta, reiškia, tas susitarimas tenkina ir Lietuvos pusę, ir Lenkijos pusę, ir taip pat mūsų kaimynus estus ir latvius", - tikino jis.
Pasirašyti susitarimą dėl dujų jungties su Lenkija numatoma iki spalio vidurio.
Lenkijos ir Lietuvos dujotiekių sistemos sujungimas - žingsnis Lietuvos integracijai į bendrą Europos Sąjungos (ES) energijos rinką. Strategiškai svarbi ES dujų rinkos vientisumui Lenkijos ir Lietuvos dujotiekių jungties statyba yra inicijuota Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovų ir yra remiama Europos Komisijos.
Lenkijos-Lietuvos dujotiekių jungtis turėtų tapti vienu iš Baltijos energijos rinkos jungčių plano (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan - BEMIP), kuriuo siekiama tarptautinių energijos jungčių būdu integruoti Baltijos jūros regiono valstybių energijos rinkas, elementų.
Projektu siekiama integruoti izoliuotas Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir maršrutus, užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą ir patikimumą bei sukurti pagrindą konkurencingai regioninei dujų rinkai.
2013 m. gegužės mėnesį baigta Lietuvos-Lenkijos dujotiekių jungties projekto galimybių studija, kurioje, modeliuojant skirtingus Baltijos šalių dujų infrastruktūros vystymosi scenarijus, atlikti ekonominiai skaičiavimai ir pasiūlyti atitinkami techniniai sprendiniai, sudarytas detalus projekto įgyvendinimo grafikas.
Europos Komisija 2013 m. spalio 14 d. Lietuvos-Lenkijos dujotiekių jungties projektui suteikė Europos Sąjungos bendro intereso projekto statusą, t. y. aukščiausią prioritetinį statusą, kuris gali būti suteikiamas Europos Sąjungos lygiu energetikos infrastruktūros projektui.
Šis statusas leido Lietuvos-Lenkijos dujų jungties projekto vykdytojams kreiptis į Europos Komisiją dėl dalinio finansavimo, kuris gali sudaryti iki 75 proc. viso projekto kaštų.
Planavimo organizatoriaus teises ir pareigas vykdo Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius akcinė bendrovė „Amber Grid".
Pavasarį pranešta, kad dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos teritorijų planavimo ir projektavimo darbams skirtas 10,6 mln. eurų Europos Sąjungos finansavimas.
700 mm skersmens magistralinis dujotiekis sujungs Lietuvos Jauniūnų ir Lenkijos Rembelščiznos (Rembelszczyzna) kompresorių stotis. Bendras dujotiekio ilgis - 534 km, iš kurių apie 177 km - Lietuvos teritorijoje.
Numatoma projekto vertė - 558 mln. eurų, iš jų Lenkijos teritorijoje - 422 mln. eurų, Lietuvos teritorijoje - 136 mln. eurų. Planuojama, kad dujotiekis pradės veikti 2020 m.
